Lietuvoje kuriamas interneto cenzūros precedentas  (8)

Informacinių ir ryšių technologijų (IRT) sektoriaus ekspertai ir lyderiai atkreipia dėmesį, kad Seime svarstomi Azartinių lošimų įstatymo naujos redakcijos projektai kelia grėsmę interneto laisvei. Anot jų, įteisinus pataisose numatomas priemones Lietuvoje būtų įgyvendintas interneto cenzūros precedentas. Be to, jie abejoja siūlomų priemonių efektyvumu.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Įstatymo pataisose numatoma iš valstybės lėšų įdiegti internetu organizuojamų nelegalių lošimų svetainių blokavimo arba filtravimo priemones.

„Sprendžiant azartinių lošimų problemas negalima aukoti tokių dalykų, kaip interneto ir informacijos laisvė. Šiuo metu Europos Komisija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad tinklo neutralumas reikalauja, jog visi interneto vartotojai turi turėti atvirą prieigą prie interneto ir kad visi internetu perduodami duomenys būtų traktuojami vienodai.

ES Tarybai pirmininkaujanti Lietuva, priimdama sprendimą dėl interneto turinio filtravimo, gali gerokai pakenkti šalies įvaizdžiui ir reputacijai tarptautinėje bendruomenėje“, – sako asociacijos „Infobalt“ prezidentas Vytautas Vitkauskas.

Jis pastebėjo, kad interneto cenzūros priemonės turės įtakos visiems interneto naršytojams – taip pat ir tiems, kurie lošimų paslaugomis nė nesinaudoja.

„Mes didžiuojamės vienu didžiausių interneto greičių pasaulyje, vadiname tai Lietuvos vizitine kortele, tai padeda pritraukti investuotojus į Lietuvą, <…> bet jei mes tokias priemones įvedinėsime, tinklo sparta mažės. Antra, prognozuojama didelė klaidų tikimybė. Tai reiškia, kad interneto svetainės, kurios bus nesusijusios su azartiniais lošimais, bus blokuojamos tam tikram laikui. Tas laikas gali tęstis nuo kelių minučių, valandų, iki parų. Pagaliau, šnekama apie tai, kad toms priemonėms reikės labai didelių finansinių investicijų. Atlikus tas investicijas nebus užtikrinama pilna interneto kontrolė“, – teigė V.Vitkauskas.

Lietuvos kabelinės televizijos asociacijos prezidentė Vaiva Žukienė atkreipė dėmesį, kad apetitas auga bevalgant – siūlomos interneto cenzūros priemonės gali paskatinti ir kitų licencijuojamų veiklų atstovus reikalauti išskirtinių sąlygų. Anot jos, neteisinga dėl sąlyginai nedidelės grupės žmonių įvesti tokias „drakoniškas priemones“.

„Pradėjus kontroliuoti vieną veiklą, atsiras poreikis ir noras kontroliuoti vis daugiau interneto turinio. Aš nekalbu apie tokias kriminalines veiklas, kaip pornografija ar narkotikai – taip pat galima pradėti blokuoti netinkamą informaciją iš šalių, kurios nėra mums draugiškos. Tas sąrašas gali nuolat pildytis ir ne tik interneto greitis kristų, bet apskritai mes turėtume susimąstyti, ar tikrai Lietuvoje egzistuoja demokratija“, – kalbėjo V.Žukienė.

Interneto turinio blokavimas ar filtravimas – ne tik sudėtinga, bet ir brangi užgaida. Skaičiuojama, kad atskirų interneto svetainių blokavimo priemonių įdiegimas Lietuvoje kainuotų apie 10 mln. Lt, o jų palaikymas atsieitų dar po maždaug 3–5 mln. Lt kasmet. Interneto filtravimo priemonių įdiegimas reikalautų maždaug 100 mln. Lt investicijų, o jų palaikymas per metus kainuotų dar po 30–50 mln. Lt.

„Pirmuoju atveju efektyvumas būtų iki 2 procentų, nes lieka didelė galimybė pačiam vartotojui apeiti šias priemones. Antruoju atveju efektyvumas galėtų siekti apie 20 procentų ar dar daugiau, jei būtų taikomos kompleksinės priemonės“, – teigė informacinių technologijų specialistas Marius Pareščius.

Jis pastebėjo, kad nesudėtingos interneto turinio blokavimo priemonės yra ne tik nepatikimos ir neefektyvios, bet ir susijusios su didele klaidų tikimybe, kurios netgi galėtų paralyžiuoti verslo ar valstybinių institucijų darbą.

„Sudėtingesnių turinio filtravimo priemonių įdiegimas kainuotų ypač brangiai, be to, reikalautų reguliarių investicijų, pavyzdžiui, kad būtų užtikrintas didėjančių interneto srautų pralaidumas. Tačiau tai jokiu būdu neišspręstų interneto cenzūros klausimo ir pastatytų Lietuvą į vieną poziciją su tokiomis šalimis kaip Šiaurės Korėja, Baltarusija, Rusija, Kinija, Iranas ir kitos“, – sakė M.Pereščius.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: 15min.lt
Autoriai: Gediminas Gasiulis
(2)
(0)
(0)

Komentarai (8)