Cenzūra beldžias į duris: Rusijoje priimtas Interneto filtravimo įstatymas  (3)

Apie tai, kada įvyks interneto puslapių juoduosius sąrašus sukurti numatančio įstatymo projekto trečiasis svarstymų etapas, liepos 10 d. dar nebuvo žinoma. Tada rusiškoji „Wikipedia“ versija nusprendė paskelbti vienos dienos streiką. Pasirodo, trečiasis svarstymo etapas įvyko vakar, iš karto po antrojo svarstymų etapo.

Tokiu būdu, įstatymo pataisos, kurios sulaukė tikrai daug dėmesio iš interneto bendruomenės ir žiniasklaidos pusės (ir ne tik jų), buvo priimtos per rekordiškai trumpą laiką. Įstatymo projekto autoriai tvirtina, jog buvo atsižvelgta tiek į atitinkamą vyriausybinių institucijų, tiek ir į media atstovų pastabas ir kritiką.

Vis tik su Rusijos parlamentarais ir Vyriausybės atstovais nesutinka nemažai internetinių kompanijų. „Naujas įstatymas grasina laisvam internetui“, – štai su tokia antrašte "Google" tinklaraštyje buvo publikuota "Google Russia" padalinio ryšiams su visuomene vadovės Alos Zabrovskajos žinutė, kurioje ji komentuoja Rusijos Dūmos priimtą, bet dar prezidento V. Putino nepasirašytą įstatymo projektą.

Iš esmės, palaikydama įstatymų leidėjų ketinimus apginti vaikus nuo žalingo turinio, Google atstovė išreiškė susirūpinimą dėl to, jog „galimos negatyvios šio įstatymo įgyvendinimo pasekmės viršys norimą teigiamą efektą, tokiu būdu, vartotojams gali būti apribota prieiga prie legalių resursų.“ Juo labiau, kad įstatymas, kuris numato Interneto resursų domenų vardu ir interneto adresų blokavimą iš ryšio operatorių ir hostingo paslaugų tiekėjo pusės visiškai negina vartotojų ir kompanijų nuo galimų „prieštaravimų“.

 

Kaip pavyzdį galima paminėti atvejį su tarnyba „Google Blogger“. Teismo sprendimu buvo nurodyta užblokuoti vieną tinklaraštį, kuris pripažintas ekstremistiniu, o Rusijos operatorius užblokavo IP adresą. Taip buvo užblokuotas ne tik prasikaltęs, tačiau ir 1,3 mln. kitų, niekuo dėtų tinklaraščių. „Google“ pašalino minėtą tinklaraštį, kadangi jis prieštaravo tiek Rusijos įstatymams, tiek ir „Blogger“ naudojimosi politikai, tačiau operatorius iki šiol neskuba panaikinti resurso „blokados“.

„Google“ ne be pagrindo baiminasi, jog panašūs atvejai, kurie iki šiol būdavo vienetiniai, po įstatymo priėmimo taps įprasta praktika, o nuo to nukentės pirmiausia Rusijos interneto vartotojai, kurie visai neseniai tapo gausiausia Europos internetine bendruomene.

„Mes įsitikinę, jog egzistuoja daug efektyvesnės kovos su neteisėtu turiniu priemonės nei pasiūlytosios įstatyme. Mes tikimės konstruktyvaus bendravimo tarp įstatymų leidėjų, industrijos atstovų ir vartotojų bendruomenės, kad būtų galima bendrai sukurti veiksmingus vartotojų apsaugos internete metodus, kurie neribotų prieigos prie legalios informacijos ir netaptų kliūtimi interneto plėtrai Rusijoje“, – teigė Ala Zabrovskaja, kartu išreikšdama viltį, jog nugalės sveikas protas.

Ar „Google“ atstovės viltims bus lemta išsipildyti, matyt, parodys tik ateitis, kuri Rusijos interneto vartotojų atžvilgiu dabar nebėra labai šviesi. Lietuvos kaimynės valdžios institucijos politiniame gyvenime jau senokai demonstruoja, kad demokratinės vertybės jai yra svetimos. Natūralu, kad toks požiūris išplinta visur, kur tik yra bent kažkokia laisvės apraiška. Internetas iki šiol Rusijoje vis dar buvo tuo bastionu, kuris sunkiai pasiduodavo valdžios institucijų reguliavimui. Tačiau po interneto filtravimo įstatymo priėmimo kaimynai aiškiai pasuko Kinijos, Baltarusijos ir kitų nedemokratinių valstybių pramintu žodžio laisvės ribojimo keliu.

Aut. teisės: Faceit.lt

(0)
(0)
(0)

Komentarai (3)