Teisininko komentaras apie kovas su piratavimu: interneto tarpininkams gerų žinių dar nėra  (12)

Lapkričio pabaigoje Liuksemburge pasirodė dar viena oficiali nuomonė, patvirtinanti pastaruoju metu Europoje vis ryškėjančią tendenciją kovoti su internete daromais pažeidimais.

 Nelegalių filmų, muzikos platinimą, nelegalių nuotolinių lošimų organizavimą, neteisėto turinio internetinių komentarų skelbimą, privačių nuotraukų platinimą sustabdyti bandoma pasitelkiant tarpininkus – interneto ryšio tiekėjus ar serverių nuomotojus (ISP), interneto paieškos sistemų administratorius, domenų registro tvarkytojus ar žinių portalų valdytojus. Tendencijos priežastis paprasta – IP teisių turėtojams, lošimų rinkos reguliatoriams, garbės, orumo, privatumo gynėjams teisinias čiuptuvais vietos ISP pasiekiami lengviau nei tikrieji pažeidėjai, kurie dažnai slepia tapatybę, veikia už ES ribų registruotu domenu ir patalpintuose serveriuose.

Lapkričio 26 d. generalinis advokatas Telekable (C-314/12) byloje priėmė nuomonę (Nuomonė), kuria patvirtino, kad kovai su piratais galima pasitelkti iš esmės bet kurį ES įsteigtą interneto ryšio tiekėją. Pripažinta, kad ISP, kurio ryšiu naudodamasis klientas siunčiasi neteisėtą turinį, iš esmės teikia paslaugą tikrajam, t.y. patalpinusiam draudžiamą turinį, pažeidėjui. Paprasčiau tariant, ISP, neteikdami jokių tiesioginių paslaugų pirminiam pažeidėjui, vien dėl savo veiklos pobūdžio pripažįstami pažeidėjo “kolaborantais”, todėl juos galima bausti – reikalauti, kad jie neleistų savo klientams pasiekti pažeidėjo turinio.

Iki šiol buvo aiškios tik tam tikros situacijos, kuriose draudžiama įpareigoti ISP blokuoti. Pavyzdžiui, kad nei teismo keliu, nei įstatymiškai negalima reikalauti iš ISP pažeidimų prevencijos tikslais neterminuotą laikotarpį filtruoti visų klientų visas perduodamas laikmenas ir dar reikalauti prisiimti su tuo susijusius kaštus. Deja, žinojimas, ko negalima reikalauti iš ISP, iki šiol suteikė mažai aiškumo, ko visgi galima iš jų reikalauti (kokios ISP atsakomybės ribos).

Generalinio advokato aiškinimas itin platus. Analogiškai mąstant, vežėją ar pašto kurjerį, pristatantį supakuotą padirbtą žymaus ženklo rankinę galutiniam vartotojui ir nežinantį nei siuntėjo, nei siuntos turinio, reikėtų pripažinti padirbinėtojo bendrininku. Kraštutiniu atveju galima prieiti ir prie absurdo, kai elektros energijos tiekėjas būtų pripažintas kaltu, nes naudodamasis jo teikiamomis paslaugomis galutinis vartotojas parsisiuntė nelegalų filmą Ar būtų pateisinama dėl to atjungti vartotojui elektrą?

Nuomonė priimta ryšio (mere conduit) tiekėjų atžvilgiu, tačiau pritaikyta ji gali būti kur kas plačiau. Remiantis Nuomone, bus kur kas paprasčiau pripažinti internetinę parduotuvę ar paieškos sistemą tokiomis, kurių paslaugomis naudojamasi darant pažeidimą ir kurių atžvilgiu galimi panašūs įpareigojimai. Tiesa, tiek e-parduotuvės, tiek paieškos administratoriai ir dabar atsako už savo klientų padarytus IP pažeidimus naudojant jų paslaugas, tačiau tik tada, kai tam tikra prasme aktyviai įsitraukia į kliento veiklą arba kai žino apie klientų daromą pažeidimą, bet jo nepašalina. Deja, tarpininkams darosi vis sunkiau suvokti, kiek jie gali įsitraukti į kliento veiklą nerizikuodami vienaip ar kitaip tapti atsakingais už klientų veiksmus.

Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad Nuomonė neatitinka logikos, kuria pagrįsta interneto tarpininkų atsakomybė už perduodamą turinį. Visuotinai pripažįstama, kad tarpininkas tik pasyviai teikia techninę paslaugą, negali kontroliuoti savo klientų atliekamų internete veiksmų, taigi ir pažeidimų. Dėl to tarpininkai papildomai ginami ribojant jų atsakomybę už klientų veiksmus. Ribota tarpininko atsakomybė Nuomonėje nepripažįsatama kliūtimi nustatyti tarpininkui papildomą blokavimo pareigą.

Nuomonė yra tik tarpinė išvada procese. Visgi, remdamasis tokiomis išvadomis Europos Teisingumo Teismas (ETT) priima galutinį sprendimą maždaug 80% atvejų. Neabejoju, kad šiuo atveju ETT ja paseks.. Nuomonę priėmęs generalinis advokatas turi patirtį ir autoritetą tokio pobūdžio bylose (pvz., 2011 m. būtent šio generaliniuo advokato išvada remdamasis ETT išsprendė precedentinę Scarlet (C-70/10) bylą dėl ISP atsakomybės). Be to, nemažai vakarų Europos šalių bei Europos Komisija jau pareiškė pritariančios Nuomonei.

Kiek svarbus šis precedentas būtų Lietuvoje? Potencialiai labai svarbus – bent dėl dviejų priežasčiųPirmiausia, išvadai tapus ETT precedentu, atsirastų pagrindas Lietuvoje keisti  ISP nuo realių blokavimo įpareigojimų užsienio turinio atžvilgiu saugantį teismo sprendimą. Pastarasis įtvirtina, kad tik realiai pažeidžiantį turinį talpinantis ISP gali būti įpareigotas blokuoti prieigą. Taigi šiuo metu Lietuvoje ne tik pažeidėjui tiesiogiai ryšio neteikiantis, bet ir tokį ryšį teikiantis, tačiau turinio netalpinantis, ISP negali būti įpareigotas. Jei ETT paseks Nuomone, panašu, kad šis kelerių metų atokvėpis Lietuvos interneto ryšio tiekėjams gali baigtis.Antra svarbi priežastis yra ta, jog būtų sudaromos sąlygos teismo keliu ar įstatymiškai įtraukti ISP į kovą su interneto negerovėmis. Įtraukimas būtų galimas iš esmės visais atvejais, kai internete daromą pažeidimą galima apriboti ar pašalinti nutraukiant prieigą prie pažeidžiančio turinio ar tinklapio.

ETT pasekus Nuomone, Lietuva ateityje gali tikėtis aktyvesnių intelektinės nuosavybės teisių turėtojų, daugiau bandymų, tarp jų ir teisme, ginti saugomą turinį pasitelkiant interneto tarpininkus, augančio kompiuterinių programų ar techninių sprendimų, skirtų srauto kontrolei,  poreikio interneto ryšio tiekimo rinkoje  bei didėjančių interneto ryšio kainų.

Ar interneto tarpininkams dar lieka kontraargumentų, norint išvengti blokavimo pareigų? Taip, bet vis mažiau. Nuomonėje numatyti keli atvejai, kada įpareigojimas blokuoti neteisėtas.Pirmiausia, blokavimas bus neteisėtas, jeigu bus nekonkretus – blokavimas negali reikšti aktyvios visų klientų viso srauto priežiūros.. Kiekvienu atveju iš tarpininko reikalaujant blokuoti tam tikrą turinį, tarpininkui turi būti nurodyta konkreti techninė blokavimo priemonė, kurią tarpininkas turi naudoti. Tai palieka vietos techninio pobūdžio ginčui, ar nurodyta priemonė pakankamai konkreti ir nereikalauja iš tarpininko pačiam jos pasirinkti. Toliau,įpareigojimo blokuoti tarpininkas gali taip pat tikėtis išvengti, jei reikalaujant blokuoti nėra numatytas su blokavimu susijusių tarpininko kaštų kompensavimas. Jei siekiantis nustatyti blokavimo pareigą (tai gali būti IP teisių turėtojas, kolektyvinis administratorius, valstybė, lošimų organizatorius ar kt.) neprisiima visų padidėjusių ISP kaštų, mano nuomone, realu išvengti blokavimo/filtravimo pareigos. Visi likę argumentai abstraktūs ir mažai patikimi. Teiginiais, kad blokavimas konkrečiu atveju neproporcingai suvaržo ISP ūkinę komercinę veiklą, kad siūlomos priemonės nepasieks tikslo ir neįmanoma išvengti jų apėjimo, kad yra mažiau varžančių efektyvių priemonių, gali nesunkiai manipuliuoti tiek siekianti taikyti blokavimą, tiek jo išvengti bandanti pusės.

Turint omenyje tarpininkų turimus argumentus, negalima teigi, jog Nuomonė – tai IP turinio savininkų ar visų interneto negerovių sprendimo ISP sąskaita propaguotojų pergalė. Tiek pastarųjų, tiek interneto tarpininkų dar laukia 2-4 nekantrūs mėnesiai iki kol pasirodys ETT precedentas.

Liudas Karnickas
advokatų kontoros Raidla Lejins & Norcous vyresnysis teisininkas, advokatas

Aut. teisės: Raidla Lejins & Norcous
Raidla Lejins & Norcous
Autoriai: Liudas Karnickas

(3)
(0)
(0)

Komentarai (12)