Šauktinio amžiaus IT specialistas: verčiau nusipjausiu koją, bet neisiu į kariuomenę (151)
Priimtas Šauktinių kariuomenės įstatymas skaldo visuomenę. Vieni įsitikinę, kad privalomoji karo tarnyba – nepakeičiama vyriškumo mokykla ir kiekvienas jaunuolis privalo būti pasiruošęs ginti savo šalį. Kitų nuomone, prievartine tvarka sudaryta armija negali atlikti pareigos tėvynei taip, kaip profesionalūs kariai. Daugybę abejonių sėja iki šiol nesustyguotos dirbančių, studijuojančių, ūkininkaujančių, bankų paskolas mokančių būsimų šauktinių perspektyvos.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Informacinių technologijų (IT) profesionalai Lietuvoje graibstyte graibstomi. Jiems mokami atlyginimai gerokai pranoksta šalies vidurkį, todėl būsimiems kariuomenės šautiniams tarnybos metu mokėti žadama „stipendija“ – 140 eurų didelius atlyginimus gaunančių jaunuolių tikrai nevilioja.
Viename griovyje su „marozais“ nesėdės
Portalo lrytas.lt pašnekovas – vienoje IT kompanijoje dirbantis ir papildomai nuosavą verslą plėtojantis vaikinas. Jo nuomone, valstybės sprendimas sugrąžinti šauktinių armiją gali sugadinti daugelio žmonių karjerą.
„Aš padarysiu viską, kas įmanoma, kad neičiau į kariuomenę. Ir ne todėl, kad kažko bijau. Šiuo metu negaliu viską mesti ir sėdėti su „marozais“ viename griovyje ar mosuoti mediniais šautuvais“, – tulžį liejo vardo nenorėjęs viešinti pašnekovas.
Daug ir sunkiai dirbantis jaunuolis teigia šiuo metu įgyvendinantis daug rimtų projektų.
„Tik pradėjau stotis ant kojų, o čia kaip rakštis užpakalyje drioksteli nesąmoningas įstatymas“, – piktinosi vaikinas.
Jo įsitikinimu, nėra lyderio, kuris apgintų dirbančio jaunimo teises.
„Gal valstybinės įstaigos bus suinteresuotos saugoti darbo vietas, o manoji darbovietė – tikrai ne. Kokia privati įmonė laikys gerą darbą 9 mėnesius, juk privačiame sektoriuje yra didelė konkurencija?“ – klausė IT specialistas.
Patriotizmas išmuštas
Paklaustas, kaip elgtųsi, jei vis tiek gautų šaukimą tarnauti Lietuvos kariuomenėje, pašnekovas pacitavo krepšininko Arvydo Sabonio pasisakymą.
„Kai jo paklausė, ką darys, jei vieną iš Lietuvos krepšininkų pašauks į armiją, jis pasakė, kad darys viską, kad tik tas ten nepatektų. Aš irgi taip elgsiuosi. Nežinau, gal teks slapstytis ar kažką kita daryti, galbūt net koją nusipjauti, bet tarnauti tikrai neketinu. Nebent būtų karas, tada suprasčiau, kur einame ir ką giname“, – drastišką savo poziciją dėstė pašnekovas.
Anot vaikino, jo patriotizmą išmušė Lietuvoje klestinti korupcija, kitos negerovės.
„Kaip aš gali būti patriotas, jei įstatymai keičiami taip, kad tik žmogui būtų blogiau. Norima ilginti pensinį amžių, ketinama taip sutvarkyti įstatymus, kad būtų paprasta atleisti iš darbo. Didinami mokesčiai už automobilius. O dabar dar mane rekrūtu ketina paversti. Jei valstybei nerūpi žmogus, tai belieka pačiam savimi pasirūpinti. Nejaučiu jokios pareigos mesti mėgstamą darbą ir tapti šauktiniu“, – kraštutinį savo požiūrį dėstė vaikinas.
Jaunuolis teigė, kad „G&G sindikatas“ buvo viena mėgstamiausių jo grupių, bet kai sugalvojo stoti į Šaulių sąjungą, daugiau jis jų muzikos neklauso.
„Anksčiau jie buvo taisyklių laužytojai, o dabar, kai jau turi pagrindą po kojomis, sugalvojo užsiimti propaganda“, – pyko pašnekovas.
Startuoliams būtų suduotas smūgis
Kelių dešimčių kūrybingų žmonių komandą vienijančio startuolio – 3D objektų turgaus „CG Trader“ vadovas Marius Kalytis turi ambicingų planų – šiuo metu aktyviai ieško naujų investuotojų, susitikinėja su „Microsoft“, kitų pasaulinių kompanijų žmonėmis. Kūrybinga šios kompanijos komanda sustyguota kaip kumštis. Todėl nors ir vieno ar kelių jaunų žmonių praradimas „vardan tos Lietuvos“ startuoliui suduotų rimtą smūgį.
Paklaustas, ar tokiu atveju, jei jo komandoje dirbantys vaikinai būtų pašaukti į kariuomenę, saugotų darbo vietas, M. Kalytis sako, kad tai labai komplikuotų padėtį.
„Be jokios abejonės, mes vietoj šauktinio ieškotume kitų specialistų. Startuolis laukti negalės“, – patvirtino pašnekovas.
„Kompanija, kuri turi stabilias pajamas, didelę patirtį, gal ir gali dėl žmogiškų sumetimų tą padaryti. Startuoliams tai būtų visiška pražūtis. Negalėčiau pažadėti žmogui, kad darbo vieta jo lauks, nes gali mūsų pačių nebelikti. Taip ir nutiktų, jei iš komandos paimtų 2–3 žmones. Mums gyvybiškai svarbu, kad kompanijos struktūra nekistų“, – dėstė M.Kalytis.
Pasak startuolio vadovo, programuotojų ir taip sunku rasti. Juos suradus tenka daug mokyti. Prireikia 2–3 mėnesių, kol jie viską perpranta ir įsilieja į sistemą.
„Pirmaisiais mėnesiais jie būna našta kitiems programuotojams, nes turi susipažinti su visomis sistemos peripetijomis ir įsilieti į komandos darbą“, – sakė į pasaulinę rinką išėjusios kompanijos vadovas.
Jo nuomone, devyniems mėnesiams atitrūkusio nuo savo darbo specialisto kvalifikacijai būtų suduotas smūgis. Sugrįžęs jis bent porą mėnesių turės skirti įgūdžiams atnaujinti.
Startuolio vadovo įsitikinimu, Lietuvai reikia profesionalios kariuomenės, o kiti jaunuoliai tegul studijuoja ir dirba.
Geriau specialistas nei kompensacija
Baltijos šalių aukštųjų technologijų įmonių grupės „Global BOD Group“ valdybos pirmininko Vidmanto Janulevičiaus valdomose įmonėse dirba apie 100 jaunuolių, kurių amžius atitinka šauktinių. Optinius lęšius, kompaktinius diskus, saulės elementus bei modulius gaminantys vaikinai yra inžinieriai, automatinių linijų operatoriai. Pusė jų baigę aukštąjį mokslą, kita pusė turi specialųjį išsilavinimą.
„Jei pašauktų kelis, tai gal ir nebūtų didelės bėdos, bet jei daugiau, įmonei kiltų keblumų, – sakė verslininkas. – Nors mes manome, kad tai, ką išmokai, niekur nedings, tačiau devynių mėnesių atotrūkis nuo specialybės mūsų įmonėse dirbančius žmones įgūdžius priverstų atnaujinti.“
Verslininko manymu, valstybės numatyta kompensacija, kurią už šauktinius gautų darbdaviai, jokios naudos neduotų, verslo nesustiprintų – juk visada geriau geras specialistas.
„Tačiau kaip pilietis manau, kad ginti tėvynę privaloma. Jei kiltų okupacijos grėsmė, tada būtų juokinga kalbėti apie verslui daromą žalą“, – pridūrė pašnekovas.
Bankų palūkanas teks mokėti
Kovą Seimas priėmė įstatymo pataisą ir grąžino privalomąją karo tarnybą. Jau šį rudenį planuojama į kariuomenę pakviesti 3–3,5 tūkst. šauktinių.
Pagal įstatymo projektą į privalomąją karo tarnybą būtų šaukiami vyrai nuo 19 iki 26 metų.
Šauktiniai kas mėnesį turėtų gauti po 140 eurų išmoką ir per visą tarnybos laikotarpį dar jiems būtų kaupiamas papildomas fondas.
Pasak krašto apsaugos ministro Juozo Oleko, šauktinių tarnyba bus vertinama labai gerai, gerai ir patenkinimai. Nuo šių įvertinimų priklausys jų kaupiamoji įmoka. Ji svyruos nuo 170 iki 70 eurų per mėnesį.
Krašto apsaugos ministerijos skaičiavimu, per devynis mėnesius šauktinis, įskaičiavus kasmėnesines įmokas, gaus 2633 eurus, jeigu jo tarnyba bus įvertinta labai gerai, jei gerai – 2291 eurą, jei patenkinamai – 1949 eurus.
Dar 25 proc. kaupiamasis fondas padidės, jeigu jaunuolis į privalomąją karo tarnybą atvyks savo noru.
Šias lėšas jis galės naudoti savo nuožiūra.
Į Karo prievolės įstatymą taip pat norima įrašyti normą, kad šaukimas vykdomas teritoriniu principu. Planuojama sudaryti šešias šaukiamųjų eiles pagal regionus. Tuomet iš tų sąrašų bus atrinkti asmenys, kurie pagal įstatymo normas gali būti pašaukti atlikti privalomąją karo tarnybą.
Pagal projektą šauktiniais negalėtų būti įtariamieji ir kaltinamieji baudžiamajame procese arba atliekantys bausmę, taip pat pripažinti kaltais dėl tyčinių nusikaltimų ir (arba) atlikusieji laisvės atėmimo bausmę.
Įstatymu taip pat norima įpareigoti šaukiamojo amžiaus jaunuolius deklaruoti faktinę gyvenamąją ar studijų vietą.
Žadama nustatyti ir galimybę šauktiniui pageidaujant atidėti būsto paskolos mokėjimą. Bankininkai patikino, kad tokia praktika taikoma ir dabar, tačiau itin sudėtinga būtų sustabdyti palūkanų skaičiavimą. Jas bus privalu mokėti.
Emigrantai irgi privalės
Kol kas svarstoma galimybė, kad aukštųjų mokyklų studentai iš viso nepatektų į bendrą sudaromą šauktinių sąrašą. Į sąrašą patektų tik baigusieji arba dar nepradėjusieji studijų.
Ketinama įpareigoti emigravusius Lietuvos piliečius praneši apie buvimo vietą. Išvykusieji iš Lietuvos ilgiau nei 6 mėnesius privalėtų informuoti karo prievolę administruojančią įstaigą, to nepadarius grėstų administracinė atsakomybė.
J.Olekas taip pat pažymėjo, kad tais atvejais, kai jaunuoliai Lietuvoje bus nepasiekiami, pranešimas apie jų šaukimą bus įteikiamas darbdaviui.
Neketinama kviesti į tarnybą už bet kokius tyčinius nusikaltimus teistų asmenų ir atlikusių realią laisvės atėmimo bausmę. Ministerija taip pat mano, kad nereikėtų kviečiant į šauktinius pirmenybę teikti bedarbiams.
