Kaip policininkai matuoja greitį kelyje, kuriame greitis neribojamas?  (0)

Meno saloje (Isle of Man, Jungtinė Karalystė) yra vienintelis Europoje kelias (išskyrus autobanus Vokietijoje), kur transporto priemonių greitis nėra ribojamas. Todėl saugumas tame kelyje – svarbiau už viską.

Meno sala – lietaus merkiama 350 kv. km ploto uola vidury Airijos jūros, kurios pavadinimas neblogai žinomas motociklų sporto entuziastams, mat šios salos keliais vyksta garsiosios žiedinių motociklų lenktynės. Tačiau Meno sala yra ir vienintelė Europos vieta (išskyrus vokiečių autobanus), kur užmiesčio keliuose greitis neribojamas. Net ir tą 51 savaitę, kai čia nevyksta legendinės žiedinių motociklų lenktynės. Greitis neribojamas apie 30 proc. viso Meno salos kelių tinklo – įskaitant ir beveik visą garsųjį kalnuotąjį motociklų trasos segmentą. Nieko stebėtino, kad sala traukia mėgstančius palakstyti su vėjeliu. Tačiau tai nereiškia, kad Meno salos keliuose – palaida bala ir viskas palikta likimo valiai. Apie eismo ir kelio priežiūros ypatumus leidiniu "Car and Driver" pasakojo vietos kelių policijos seržantas Allanas Thomsonas. "Mūsų tikslas – ne konfliktas, o konsensusas, – sakė policijos pareigūnas, vadovaujantis penkių Meno salos kelių policijos pareigūnų būriui. – Mes nepuolam išrašinėti baudos kvitų. Taip, mes - išskirtiniai. Taip, jums nedraudžiama atplaukus į salą sėsti į transporto priemonę ar ant jos ir į aukščiausią salos tašką 290 km/val. nuskrieti per 15 minučių. Jūs nepažeisite jokio įstatymo, jokios kelių eismo taisyklės. Štai kodėl mes mėginam rasti bendrą kalbą su žmonėmis ir su jais kalbamės. Pagarbiai bendraudami tikimės, kad ir kelyje jie elgsis pagarbiai ir atsakingai. Tačiau mes niekad nepamirštame, kad čia – ne lenktynių trasa, o viešasis kelias." Kad ir kaip būtų keista, bet, panašu, tokia Meno salos kelių policijos strategija veiksminga. A. Thomsonas kelių policijos padaliniui vadovauti pradėjo prieš trejus metus ir iškart ėmėsi pertvarkos – atsisakė visiems mums žinomos eismo kontrolės praktikos. "Anksčiau buvo būtina visus prasižengusiuosius įrašyti įskaiton, nepateikiant jokių klausimų ir nė nemėginant išklausyti, kodėl vairuotojas pažeidė taisykles, - prisimena Meno salos kelių policijos vadas. – Tada pareigūnai dažnai įsitaisydavo prie išvažiavimų iš miestelio ir tykodavo greičio mėgėjų. Aš grąžinau kolegas atgal į miestelius – kad žmonės mus matytų, kad mes juos paskatintume vairuoti atsakingiau. Užuot išrašę baudą, mes visada paaiškiname, ką reiktų daryti ir kodėl tai reiktų daryti."

Rezultatas – neįtikėtinas greičio nuobaudų skaičiaus sumažėjimas. Tačiau smarkiai sumažėjo ir avarijų skaičius – taip pat ir dėl nedrausmingo salos svečių elgesio prie vairo.

"Svarbiausia, kad visi žinotų: jei ką nors padarysi ne taip, teks su mumis pasikalbėti, - paaiškino pareigūnas. – Tačiau mes taip pat norime, kad jūs, žurnalistai, grįžę savo pažįstamiems, kolegoms papasakotumėt, kaip tai yra gerai ir kokia gera yra Meno salos policija. Mano vyrukai dirba 12 val. pamainomis: 8 val. ūžia žmonėms galvas, o kitas 4 val. viską surašo. Dabar visi ekipažai kelyje – mėgina atsidurti tinkamu laiku ir tinkamoje vietoje."

Tai – vadinamasis pro-aktyvus (prevencinis) patruliavimas, kai pats pareigūnas A. Thomsonas ar jo pavaldiniai susitinka su salon atvykusiais baikeriais ar superautomobilių savininkais.

"Pasirūpiname, kad jie turėtų ryšį su mumis, o tada informuojame juos apie pavojingas vietas, primename, kad čia – ne trasa, o bendro naudojimo keliai. Jei jūs ką nors sužalosite, būsite už tai atsakingas nepriklausomai nuo to, ar eismo įvykio vietoje buvo ribojamas greitis. Mes tik norime sulaukti daugiau svečių ir kad jiems čia būtų kuo smagiau."

Žinoma, naivu būtų tikėtis, kad tokių švelnių priemonių pakanka kiekvienam vairuotojui. Meno salos kelių policija turi ir priemonių prieš piktybiškus vairuotojus: keletas patrulinių automobilių su greičio fiksavimo įranga (pvz., Ford Focus ST).

"Žinoma, patruliams reikalingi automobiliai, tačiau nereikia pamiršti, kad lenktyninio motociklo tu vis tiek niekada neaplenksi, nepavysi, - sako kelių policijos vadas. – Gali lėkti 160 km/val. greičiu įsijungęs sirenas ir švyturėlius, tačiau "britvos" nuzvimbs nespėjus nė apsidairyti."

Tam patruliai turi kitų priemonių – sportinių motociklų, kurie savo išvaizda nesiskiria nuo paprasto motociklo (t.y., tų motociklų korpusas nėra nudažytas patrulinio transporto spalvomis). Šie plieno žirgai ypač praverčia vadinamąjį Beprotiškąjį Sekmadienį, kai atvyksta šimtai motociklininkų, o kalnuotame segmente eismas leidžiamas tik viena puse.

"Tų motociklų tikrai nepastebėsite – tuo puikiai pasirūpinta, - apie slaptuosius policijos motociklus pasakoja A. Thomsonas. – Tad jei važiuoji kelio atkarpa, kurioje leistinas ne didesnis nei 80 km/val. greitis, būtinai pamatysi didelį ženklą, įspėjantį, jog šiame kelio ruože gali dirbti slapti policijos motociklai. Tada pirmiausia žvilgteli į veidrodėlius. Juose pamatai motociklą. Ar tai vienas iš tų slaptųjų motociklų? Pasakysiu tik tiek, kad atsiradus šiems motociklams mirtinų avarijų skaičius drastiškai sumažėjo."

Kitaip nei Jungtinėje Karalystėje, Meno saloje nėra greičio matuoklių. Tiksliau būtų pasakyti, jog juos mėginta statyti, tačiau sulaukta prieštaravimų.

"Turėjome du stacionarius matuoklius, - neslepia A. Thomsonas. – Tačiau jie, kaip čia pasakius, nepritapo. Na, juos netrukus "nuskynė"... Tada ėmėmės kitos priemonės – bendruomeninės greičio kontrolės. Apmokėme kai kuriuos bendruomenės narius naudotis specialiu lazeriniu įrenginiu. Taip jie fiksuoja bet kurią greitį viršijusią transporto priemonę, o informaciją persiunčia mums. Tada mes pasikalbame su tais vairuotojais – ir viskas. Nepatikėsite, tačiau to pakanka – niekas čia nelaksto kaip be galvos."

Aut. teisės: www.technologijos.lt

(69)
(1)
(68)

Komentarai (0)