Kelionė įkaitusiame automobilyje: kas darosi mūsų organizmui?  (5)

Automobilis be kondicionieriaus karštą vasaros dieną gali tapti tikru kankinimo įrankiu. Tačiau prie sėdynės limpantys marškiniai ar prakaituotos rankos yra nereikšmingos smulkmenos lyginant su tuo, kas gali nutikti, jei išvargę prarasite koncentraciją.

Nepriklausomai nuo to, ar vairuojate vasarą, ar žiemą esminės taisyklės norint išlikti budriam prie vairo yra tos pačios. Kaip pasakojo Lietuvos automobilių sporto federacijos viceprezidentas, ilgametis automobilių sporto treneris Jonas Dereškevičius, viskas prasideda nuo požiūrio.

„Jeigu galvosime, kad vairavimas yra likęs kaip paskutinis labai pavojingas užsiėmimas mūsų buityje, tada būsime šiek tiek atidesni ir žymiai anksčiau pastebėsime, kad mūsų dėmesingumas smarkiai susilpnėjo“, – kalbėjo pašnekovas.

Pašalinės mintys – blogas ženklas

Apie kintančią būseną signalizuoja užklupę pašalinės mintys ir dėmesys nuo vairavimo krypsta visai kitur. Anot J. Dereškevičiaus, kiekvienas vairuotojas turėtų sau priminti, kad kasdieninis vairavimas nėra paprasta veikla, kas jis turi būti pasirengęs, bet kokiems įvykiams.

„Pastebėti pirmuosius budrumo praradimo ženklus gali tik itin patyrę lenktynininkai. Ir taip jie sureaguoja ne iš karto, vis tiek tam tikras laikas praeina. Galbūt ta pati pradžia ir nebūna tokia pavojinga“, – kalbėjo treneris.

Anot jo, atsakingas vairuotojas išvažiuodamas į ilgesnę kelionę turi suplanuoti sustojimus, vadinamąsias „kavos pertraukėles“. Jų metu patartina šiek tiek pajudėti ir atstatyti skysčių pusiausvyrą.

„Greitai važiuodamas be sustojimų vairuotojas save hipnotizuoja, ima galvoti, kad labai gerai vairuoja, kontroliuoja situaciją ir jam niekas negresia. Tokiais atvejais jis tampa pats sau pavojingas“, – kalbėjo J. Dereškevičius.

Karščio banga užklumpa nepastebimai

Šiuolaikiniai automobiliai aprūpinti kondicionieriais, kurie gelbsti nuo kylančios temperatūros automobilio salone, tačiau dalis lietuvių vairuoja ir senesnius automobilius. Be to, kondicionierius gelbsti ne visada. Vos įlipus į automobilį praeina keletas minučių, kol salono temperatūra nukrenta.

Jei vairuotojas ir iki įlipdamas į automobilį leido laiką saulės atokaitoje, dar daugiau karščio gali išprovokuoti šilumos smūgį. Pirmieji jo simptomai – svaigstanti galva, raumenų mėšlungis, temimas akyse.

Kad to nenutiktų, prieš lipant į automobilį reikia kiek įmanoma pravėdinti jį atidarius dureles, o vos pradėjus važiuoti iš pradžių atidaryti visus langus ir tik išleidus didžiąją dalį karščio jungti kondicionierių. Tai padės išvengti ne tik šilumos smūgio, bet ir peršalimo dėl staigių temperatūros pokyčių. Bet ir kondicionieriaus teikiama gaiva yra apgaulinga, jei tiesioginiai saulės spinduliai pasiekia vairuotoją.

Tyrimais įrodyta, kad vairuotojų dėmesio sutelkimo kokybė geriausia yra pirmąsias 20 min., vėliau ji prastėja.

Nors trumpam užmerkti akis

Trenerio teigimu, vidinė diskusija yra vienas iš darbingumo palaikymo metodų taikomų lenktynininkams. Jie nuolatos patys sau sako, kur tam tikru momentu turėtų nukreipti dėmesį. Tam, kad išvengtų tokių vidinių monologų poreikio eiliniai vairuotojai turėtų daryti pertraukas bent jau kas 2 val.

„Žmogus yra tokia būtybė, kuri 80 proc. jį supančios aplinkos suvokia per regėjimą. Mums tiesiog būtina karts nuo karto užsimerkti. Smegenys, kurioms tenka apdoroti didžiulį informacijos srautą tiesiog pavargsta“, – komentavo pašnekovas.

J. Dereškevičius teigimu, su lenktynininkais atlikti tyrimai parodė, kad be papildomų treniruočių didesnis dėmesio sutelkimas trunka daugiausiai 20 min., o dažniausiai – gerokai trumpiau.

Treneris rekomenduoja kondicionieriaus palaikomą temperatūrą nustatyti mažesnę ne daugiau nei 4 laipsniais lyginant su aplinka. Tokiu atveju žmogaus organizmas išvengia šiluminio šoko.

Aut. teisės: Lrytas.lt
Lrytas.lt
Autoriai: Saulius Rinkevičius

(20)
(0)
(20)

Komentarai (5)