Ką gali ir ko negali autonominai automobiliai: „Vilniaus senamiestyje toks chaosas, kad jo smegenys perkaistų per 15 minučių“  (2)

Jei gatvėse riedėtų tik autonominiai automobiliai, dingtų net menkiausios avarijos tikimybė, nes visos eismo nelaimės įvyksta dėl žmonių kaltės, teigia automobilių žurnalistai Ramūnas Fetingis ir Egidijus Babelis. Pasak jų, kada gatvėmis važinės automobiliai be vairuotojų, priklauso nuo jų įteisinimo, todėl visų akys krypsta į Jungtines Amerikos Valstijas, kurios gali tą padaryti pirmosios.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Šios šalies Transporto departamentas skaičiuoja, kad autonominiai automobiliai keliuose išpopuliarės per artimiausią dešimtmetį, tačiau LRT.lt pašnekovai neabejoja, kad dauguma vairuotojų niekada nenorės atsisakyti vairavimo malonumo.

„Lamborghini“ vadovas iš karto pareiškė, kad jie niekada nekūrė ir nežada kurti autonominių sistemų“, – teigia laidos „Autopilotas“ vedėjas R. Fetingis.

Ketina sukelti revoliuciją Europos greitkeliuose

Šių metų balandį sėkmingai įvykdytas eksperimentas, kurio metu į Roterdamo uostą iš savo gamyklų, įskaitant esančias Švedijoje ir Pietų Vokietijoje, atvyko šešios pusiau automatizuotų „išmaniųjų“ sunkvežimių kolonos. Eksperimente dalyvavo daugiau nei dešimt sunkvežimių be vairuotojo, kuriuos pagamino šešios didžiausios Europos sunkvežimių gamintojos.

Organizatoriai tikina, kad tai gali sukelti tikrą revoliuciją judriuose Europos greitkeliuose.

Sunkvežimių be vairuotojo kolonos formavimo principas panašus į tą, kuris naudojamas ir su lengvaisiais automobiliais be vairuotojo: du ar trys sunkvežimiai važiuoja kolona sujungti belaidžiu ryšiu ir pirmasis sunkvežimis nustato maršrutą ir važiavimo greitį.

Eksperimente dalyvavo pusiau automatizuoti sunkvežimiai, kuriems buvo leista važiuoti patiems, tačiau kelionės metu kabinose buvo ir vairuotojai. Teigiama, kad dar reikia išspręsti keletą klausimų, kad sunkvežimiai be vairuotojo galėtų išriedėti į Europos kelius.

Žurnalo „Keturi ratai“ žurnalistas Egidijus Babelis sako, kad autonominiai automobiliai bandomi jau ne vienerius metus ir tai daroma gana sėkmingai.

„Naujosios technologijos leidžia automobiliams važiuoti patiems, pavyzdžiui, galybe radarų ir kamerų aprūpinti „Tesla Model S“ ar „Mercedes-Benz F015“.

Jie brangūs, tačiau visos naujos technologijos yra brangios. Juk dar prieš penkerius metus elektromobilis buvo tik tiems, kurie dėl ekologijos galėjo paaukoti daug pinigų. Dabar „Nissan Leaf“ ar „Renault Zoe“ tam tikrais atvejais gali būti netgi ekonomiškai naudingi“, – LRT.lt kalba E. Babelis.

Jo žodžiais, pirmieji autonominiai automobiliai jau yra ir jų tik daugės – „Audi“ pareiškė, kad 2017-aisiais pristatys be vairuotojo galintį važiuoti „Audi A8“, visiškai autonominis „Tesla“ turėtų pasirodyti 2018-aisiais.

Tuo metu „Ford“, „Toyota“, „Nissan“ autonominius automobilius į prekybą planuoja paleisti 2020-aisiais.

Didžiausi rinkos žaidėjai:

„Google“

Interneto gigantas „Google“ apie autonominių sistemų pradžią prakalbo 2009-aisiais, o pirmieji bandymai atlikti 2012-aisiais Kalifornijoje. Ši kompanija į autonominių automobilių kūrimą investuoja daugybę lėšų. Vienas rimtesnių incidentų su „Google“ bepiločiu automobiliu įvyko 2016-aisiais, kai automobilis atsitrenkė į autobusą. Tai buvo pirmoji oficialiai užregistruota autonominio automobilio avarija. Iki tol buvo tik smulkių incidentų.

„Ford“

Didysis Amerikos automobilių gamintojas „Ford“ taip pat siekia plėtoti autonominių automobilių technologiją. Neseniai šis automobilių gamintojas išplatino vaizdo įrašą, kaip jų sukurta autonominio vairavimo sistema gali dirbti tamsoje. Tačiau bepiločiam automobiliui dar teks įveikti kitus iššūkius: tamsoje aplenkti judančius objektus ar susiorientuoti keliuose, kurie nepažymėti žemėlapiuose.

„Tesla“

Elektromobilių ikona „Tesla“ buvo viena pirmųjų, gavusių autonominių automobilių valdymo sistemą. „Tesla Model S“ savininkai turi galimybę išsikviesti savo automobilį – iš garažų ar stovėjimo aikštelių jie gali išvažiuoti be vairuotojo. Šis modelis, turintis autonominio vairavimo sistemą, gali važiuoti magistralėmis, „prisirišti“ prie eismo juostos, persirikiuoti ar aplenkti kitą automobilį.

„Uber“

Kompanija „Uber“ taip pat ketina kurti autonominius automobilius. Bendradarbiaudama su Carnegie Mellon universitetu, Pitsburge ji įsteigė pažangių technologijų centrą, kurio tikslas – sutelkti dėmesį į technologijų plėtrą. Autonominiai automobiliai itin padidintų „Uber“ pelną ir sumažintų paslaugų įkainius bendrovės klientams.

„Apple“

Vieša paslaptis, kad „Apple“ kuria elektromobilį, kuriam taip pat nereikės vairuotojo. Ši kompanija pasamdė tūkstančius inžinierių iš garsiausių automobilių bendrovių. Automobilis kuriamas Silicio slėnyje, o „Apple“ jo bandymams ieško vietų San Francisko įlankos apylinkėse.

Visų akys krypsta į JAV

Kaip LRT.lt teigia žurnalo „Keturi ratai“ žurnalistas E. Babelis, didžiausia problema, su kuria susiduria autonominių automobilių gamintojai, yra teisinės bazės trūkumas.

„JAV Transporto departamentas praėjusiais metais Frankfurto automobilių parodoje pareiškė, kad autonominiai automobiliai išpopuliarės per dešimtmetį“, – sako E. Babelis.

Anot laidos „Autopilotas“ žurnalisto R. Fetingio, visų akys iš tiesų krypsta į JAV – jei reikiamą įstatymą priimtų Kalifornija, kuri svarsto apie autonominių automobilių įteisinimą, visi kiti pasektų šiuo pavyzdžiu.

Pasidalinkite su draugais
(11)
(2)
(9)

Komentarai (2)