„Microsoft“ sugalvojo, o „Apple“ įgyvendins: „tai paslauga, apie kokias anksčiau buvo galima tik pasvajoti“  (1)

Pagaliau įgyvendinta kone prieš dešimt metų pasiūlyta idėja ir pradėta diegti efektyvi technologija.

Prieš dešimt metų „Microsoft“ dirbantys programų kūrėjai pristatė visiškai naują privatumo apsaugos būdą, galintį labai praversti šiais didžiulių duomenų masyvų naudojimo laikais. Tik šiemet jų pateikta idėja, gavusi diferencinio privatumo pavadinimą, bus pirmą kartą realizuota „Apple“ specialistų, rašo technologyreview.com.

Diferencinio privatumo idėja yra pagrįsta matematiniu apskaičiavimu, užtikrinančiu, kad telkinių, kuriuose kaupiami daugybės žmonių duomenys, statistikos nebus galima naudoti siekiant atskleisti konkrečių asmenų duomenis. Diferencinio privatumo technologiją „Apple“ integravo į naują šį rudenį pasirodysiančią „iPhone“ ir „iPad“ mobiliųjų įrenginių operacinės sistemos „iOS“ versiją.

Kalbėdamas su investuotojais, „Apple“ generalinis direktorius Timas Cookas tikino, kad technologija suteiks jo vadovaujamai įmonei galimybę „pasiūlyti tokių paslaugų, apie kokias anksčiau buvo galima tik pasvajoti, be to, tikrai nekils grėsmės asmeniniam privatumui“.

Pirmiausia, pritaikiusi tam tikrus metodus, „Apple“ turi nustatyti, kokius simbolių derinius žmonės dažniausiai naudoja spaudydami telefonų klaviatūras arba liesdami jutiklinius ekranus. Tai išsiaiškinant tikrai nebus bandoma nustatyti, ką būtent naudotojas parašė arba pasirinko.

Pasitelkus surinktus duomenis, bus galima patobulinti numatomo teksto variantus ir rekomendacijų paieškos įrankį. „Apple“ ketinamu taikyti metodu bus renkami duomenys, susiję su „iPhone“ klaviatūra vedamais žodžiais ir jaustukais, spustelėjamomis programų teikiamomis nuorodomis, taip pat pastabų programoje ieškomais žodžiais.

Privatumo apsaugos technologijų specialistai viliasi, kad „Apple“ žingsnis gali paskatinti kitas technologijų įmones perimti naująją idėją, nes ji, kad ir puikiai įvertinta teoriniu lygmeniu, technologijų specialistams kol kas patraukli nepasirodė.

„Puiku, kad technologijos, kurių veikimo principas buvo žinomas, pagaliau pradėtos taikyti ir visuotinai diegti, – sako Pensilvanijos universiteto docentas Aaronas Rothas, straipsnių apie diferencinį privatumą autorius. – Atrodo, „Apple“ tiki, kad įtraukus į programas privatumo apsaugos funkcijų ir jas išreklamavus, gaminiai taps paklausesni.“

„Apple“ ketina taikyti vietiniu modeliu vadinamą diferencinio privatumo versiją. Šiuo modeliu pagrįsta naudotojo įrenginyje įdiegta programinė įranga į duomenis įtrauks triukšmo ir tik tada perduos juos „Apple“.

Į įmonę tikrai nebus siunčiami neapdoroti duomenys. Analizuodami šiuos duomenis programų kūrėjai visgi galės nustatyti tam tikras telefonų naudojimo tendencijas, bet tikslios informacijos apie konkrečius atliekamus veiksmus jie negaus.

„Apple“ nėra pirmoji diferencinio privatumo technologiją taikanti informacinių technologijų įmonė. 2014-aisiais „Google“ išleido kodą, skirtą sistemai RAPPOR, kurią naudojant renkami duomenys apie žiniatinklio naršyklės „Chrome“ naudojimą.

Tai taip pat vietiniu diferencinio privatumo modeliu pagrįstas procesas. Skirtumas tik tas, kad „Google“, kitaip nei „Apple“, nesistengė taip plačiai išreklamuoti naudojamos technologijos, o „Apple“ šiais metais dar kartą akcentuoja, koks didelis dėmesys bus skiriamas privatumui.

„iPhone“ telefonų gamintojų diegiamas diferencinio privatumo kodas nėra atviroji sistema, kokia buvo „Google“ RAPPOR, todėl kyla abejonių, ar naudotojai galės būti tikri, kad jis efektyvus ir veikia, kaip numatyta. Siekdama nuraminti naudotojus, dar šiais metais įmonė planuoja paskelbti diegiamos sistemos apžvalgą.

„Apple“ taip pat leido A. Rothui peržiūrėti diferencinio privatumo algoritmus. Pasak specialisto, algoritmai visiškai atitinka technologinius principus. Prinstono universiteto docentas Arvindas Narayananas tikisi, kad „Apple“ požiūris į privatumą privers ir kitas įmones pasekti šiuo pavyzdžiu.

Pasak jo, panaikinamų „Snapchat“ pranešimų populiarumas ir kartkartėmis pažeriama kritika kokių nors nepageidaujamų funkcijų atžvilgiu rodo, kad žmonėms rūpi privatumas. Deja, technologijų pramonės įmonės retai kada apie tai prabyla.

„Žmonės nori naudotis tokiomis galimybėmis, deja, tai įmanoma tik tam tikrais atvejais ir atsižvelgiant į laiko bei techninių galimybių apribojimus“, – sako A. Narayananas.

Pernai projekto „Pew Internet“ puslapyje buvo paskelbta, kad 65 proc. JAV piliečių mano, jog labai svarbu turėti galimybę kontroliuoti, kokia su jais susijusi informacija yra renkama. „Google“ bei kitos technologijų įmonės ir anksčiau yra pasekę „Apple“ pavyzdžiu ir patobulinę privatumo apsaugos technologijas.

2011-aisiais „Apple“ pristatyta mobilioji paslauga „iMessage“ iš pradžių buvo vertinama prieštaringai, nes tokios visapusės šifravimo funkcijos, kuri teikia apsaugą neleisdama perskaityti naudotojų rašomų pranešimų, niekas iki tol į rinkoje platinamą programinę įrangą nediegdavo.

Vėliau „Apple“ pramintu taku pasuko ir kitos įmonės, nes technologija pasirodė teikianti nemažai pranašumų, beje, apsunkinančių FTB ir kitų vyriausybinių agentūrų darbą. Šiais metais buvo suaktyvinta daugiau nei milijardo „Facebook WhatsApp“ naudotojų duomenų visapusio šifravimo funkcija, o „Google“ šią vasarą tą patį planuoja padaryti su pranešimų programa „Allo“.

Iš naudotojų duomenų nuskaitymo besipelnančios įmonės, aišku, įžvelgia nemažai neigiamų diferencinio privatumo aspektų. Be to, bet kurios naujos technologijos diegimas nėra greitai įvykdomas procesas. Taigi, pritaikomi diferencinio privatumo algoritmai turės būti tinkinami, atsižvelgiant į kiekvieną konkretų technologijos taikymo atvejį ir renkamų duomenų tipą.

Ši technologija taip pat gali apriboti testavimo galimybes, kurios būtinos technologijų įmonėms. Juk technologija užketa kelią prie duomenų bazių, į kurias tiesiogiai siunčiama informacija apie naudotoją, o analizuojant tokias duomenų bazes gali pavykti įgyti nemažai vertingų įžvalgų.

„Įmonėms reikia išsiaiškinti, ar klientams tikrai rūpi privatumas, o tada nuspręsti, ar verta tokią technologiją naudoti“, – sako A. Rothas.

Aut. teisės: delfi.lt

(11)
(8)
(3)

Komentarai (1)