Kai į Šalčininkų policijos komisariatą pro duris bandė veržtis kolegų vaduoti policininkas, jo veidą staiga iškreipė nuostaba – prieš akis išvydo automato vamzdį ir rėkiantį „sukilėlį“. Jei tai būtų buvusios ne pratybos, ko gero, jis jau būtų suvarpytas kulkų. Ir tai buvo ne vienintelė pamoka netikėtai užkluptiems pareigūnams.

Tokių vietos saugumo tarnybų reakciją tikrinančių iš anksto neskelbtų pratybų, kurias antradienį organizavo Vidaus reikalų ministerija, iki šiol nėra buvę.

Parodomosios pratybos su daug imitacinių šūvių, dūmų ir veiksmo prieš kameras jau rengtos ne sykį. Per pastaruosius trejus metus panašias pratybas kartu su kariškiais yra rengę ir policininkai, ir pasieniečiai. Pavyzdžiui, 2015 metais vykusių pratybų „Žaibo kirtis" metu įvairios tarnybos turėjo koordinuoti savo veiksmus, tačiau jiems ruoštasi iš anksto.

Lietuvos kariuomenė nuolat treniruojasi atremti hibridines grėsmes, o didesni ar mažesni daliniai nuolat rengiasi įvairiems karo scenarijams. Pasitaikydavo net kuriozų. Pavyzdžiui, 2015 metais kilusio nesusipratimo metu kariškiai imitaciniais šoviniais apšaudė niekuo dėtą civilių automobilį.

Tikrino pareigūnų ir visuomenės budrumą

Tačiau šį sykį apie pratybas, jų scenarijų ir kitas svarbias detales iš anksto nebuvo skelbta – apie 9 valandą ryto Bendrasis pagalbos centras sulaukė skambučio. Skambinęs asmuo tik informavo, kad vyksta pratybos, miške netoli Šalčininkų pastebėta maždaug dešimties ginkluotų asmenų grupė. Kas jie tokie? Kokia kalba kalba? Kokie jų tikslai ir kur keliauja?

Apie tai pasieniečiai, eiliniai pareigūnai nieko nežinojo, mat visą informaciją turėjo tik svarbiausių tarnybų vadai. Pagal pratybų legendą sieną keliose vietose kirto uniformuoti kariai iš išgalvotos Udijos valstybės, neturintys skiriamųjų ženklų. Išsiskirstę grupėmis jie patraukė į šalies gilumą.

Viena grupė pamėgino užimti vieną iš pasieniečių užkardų, o kita – Šalčininkų policijos komisariatą. Be to, buvo paskleista žinia apie ginkluotus asmenis, iššokusius iš traukinio, – tai tebuvo diversija, skirta nukreipti pareigūnų dėmesį. Padėtį apsunkino ir pasienyje dingęs radijo ryšys.

Pratybomis siekta patikrinti, kaip tokiu atveju reaguotų Lietuvos tarnybos. Pagal vidaus reikalų ministro Eimučio Misiūno įsakymu surengtų taktinių pratybų legendą, nedraugiškos Lietuvai Udijos valstybės specialiosios pajėgos nelegaliai kirto sieną ir po to, kai Udijos pajėgos buvo pastebėtos, pasienio ruože dingsta radijo ryšys.

„Norėjome realiomis sąlygomis pažiūrėti, kaip į tokią ekstremalią situaciją reaguotų Lietuvos tarnybos. Apie pratybas iš anksto informuoti buvo tik policijos, Valstybės sienos apsaugos ir Viešojo saugumo tarnybos vadai. Eiliniai pareigūnai, Bendrojo pagalbos centro operatoriai iš anksto nežinojo, kad tai – pratybos“, – aiškino vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas.

Šalčininkai pasirinkti neatsitiktinai – čia jau sykį vyko kariuomenės pratybos, kurių metu Lietuvos kariuomenė mokėsi išvaduoti „separatistų“ užimtą savivaldybės pastatą. Pasienyje su Baltarusija esantys Šalčininkai kartą jau buvo tapę vietiniu, tiesa, neilgai gyvavusiu separatizmo židiniu.

Nuo 1988 m. lapkričio iki 1991 m. rugpjūčio Vilniaus rajono ir Šalčininkų rajono tarybos bandė įkurti Vilniaus krašto autonomiją, kuri atsiskirtų nuo Lietuvos TSR, o vėliau ir nuo Lietuvos. Be to, Ukrainos įvykiai parodė, kad būtent pasienio miestuose ar ten, kur gyvena tautinės mažumos, galima tikėtis neramumų kurstymo.

Parodomųjų pratybų metu galima šlifuoti tik dalį tarnybų veiksmų, ir tik realiose situacijose galima patikrinti ypač svarbius duomenų gavimo, analizavimo, perdavimo veiksnius. Ministro teigimu, buvo svarbu sužinoti, kaip tarnybos geba bendrauti tarpusavyje, dalytis informacija dingus ryšiui.

„Reikėjo praktiškai patikrinti, kada tokia informacija pasiektų ministeriją, kaip pareigūnai susidorotų su kylančia realia grėsme“, – teigė E. Misiūnas. Jis neliko sužavėtas tuo, kaip baigėsi pratybos.

Chaotiški policininkų veiksmai

Ir nors jas organizavę vadai pabrėžė, kad bent jau dalis pareigūnų reagavo tinkamai – pasienyje užkardą šturmavę „sukilėliai“ buvo atremti, nuginkluoti ir sulaikyti, o dalis, pasiekę Šalčininkų komisariatą, taip pat turėjo pasiduoti, vis dėlto jų bendrininkams iš dalies pavyko įgyvendinti savo tikslą: pėsčiomis nužygiavę nuo pasienio iki vos už kelių kilometrų esančio Šalčininkų policijos komisariato ginkluoti „sukilėliai“ nuginklavo pareigūnus, kelis jų „nukovė“ ir paėmė būrį įkaitų.

Dar blogiau, anot E. Misiūno, „pareigūnai buvo netinkamai pasirengę, vertino situaciją nepasiruošę, netinkamai“. Ministras pabrėžė, jog išsamesnį vertinimą pateiks vėliau, kruopščiai išanalizavus pratybų organizatorių ataskaitas. Tačiau jis pripažino, kad kai kurios detalės akivaizdžiai badė akis.

„Buvo ir liemenės netinkamos, ir ginkluotė nepakankama, ir taktika pareigūnų netinkama“, – sakė E. Misiūnas. Kai kurie pratybose dalyvavę pareigūnai atkreipė dėmesį, kad vieni policininkai itin lengvai atidavė pastato kontrolę užpuolikams, o kiti mėgino jiems priešintis, tačiau chaotiškai, nekoordinuotai.

Pavyzdžiui, keli kolegoms į pagalbą atskubėję pareigūnai nepasirūpino apstulbusių šalčininkiečių saugumu, neatitvėrė teritorijos, kurioje šlaistėsi užpuolikai. Mažiausiai vienas pareigūnas nesaugiai laikė ginklą. Keli pistoletus išsitraukę pareigūnai šoko prie automatais ginkluotų „sukilėlių“. Ir nors pavyko sulaikyti pastarųjų ne itin priešintis nusiteikusį vadą, likę užpuolikai „nukovė“ kelis pareigūnus, paėmė būrį policininkų įkaitais ir užsibarikadavo komisariate.

Be to, pareigūnai sulaikė vieną žurnalistą, kuris vilkėjo maskuojamąją uniformą imituojantį rūbą, o civiliais drabužiais apsirengę ginkluoti „sukilėliai“ sugebėjo pasislėpti.

Tačiau policininkai tęsė nekoordinuotą vadavimo operaciją – keli pareigūnai mėgino veržtis pro galinį įėjimą, vienas plikomis rankomis puolė automatu ginkluotą „sukilėlį“.

„Tu jau nušautas, apsiramink“, – įsijautusį policininką ramino „sukilėlis“. Dar keli jau įspėjimą apie užimtą komisariatą gavę ir neperšaunamomis liemenėmis vilkintys vietos policininkai drąsiai be jokios žvalgybos puolė pro duris. Tačiau prieš savo akis pistoletu mojuojantis policininkas išvydo įkaite paimtą pareigūnę, o už jos – atstatytą „sukilėlio“ automato vamzdį.

„Viskas, viskas, tu užmuštas!“ – apstulbusiam pareigūnui šaukė „sukilėlis“, kuris, kaip ir jo sėbrai, saugumo sumetimais dėtuvėse neturėjo net imitacinių šovinių. Ir tik po nepavykusio puolimo likę pareigūnai atsitraukė, ėmėsi tverti teritoriją nuo besiburiuojančių smalsuolių.

Pastarieji kurį laiką atrodė apstulbę, o keliems netgi pavyko užsukti į „sukilėlių“ užimtą komisariatą. Kilo net komiška situacija, kai įkaitėmis paimtos pareigūnės buvo suvarytos į kabinetą, iš kur per tiesioginę transliaciją feisbuke stebėjo, kaip jas filmuoja už lango esantys praeiviai.

„Suprantu, kad pareigūnai pasiruošę fiziškai, morališkai, bet tokių pratybų Lietuvoje nėra buvę ir manau, kad jie tiesiog nesitikėjo, jog tokia grupelė gali pulti komisariatą, bet įvertinus policijos įstaigos buvimo vietą, grėsmes, aišku, kad reikia pratybų, ir kiekvienas pareigūnas turi būti pasiruošęs tokioms situacijoms“, – sakė E. Misniūnas.

Informacija vėlavo net ministrui

Galiausiai į Šalčininkus atskubėjo pagalba iš Vilniaus – keliolika automobilių, tarp jų ir antiteroristinės rinktinės ARAS kovotojai bei jų derybininkas.

Derėtis su įkaitų pagrobėjais įgaliotas būtent šios rinktinės derybininkas. Vis dėlto jis nespėjo pradėti savo darbo, mat įkaitus vaduoti paruoštų pareigūnų pasirodymas buvo kiek pavėluotas:„sukilėliai“ jau kėlė savo reikalavimus – paleisti sulaikytus bendrininkus.

Laikas, per kurį tai turėjo būti padaryta, išseko, o teroristai „nušovė“ du įkaitus. Realios situacijos metu būtų prasidėjęs neparengtas šturmas, kurio metu galimai būtų buvę pralieta nemažai kraujo. E. Misniūno teigimu, pareigūnai turėjo operatyviau tarpusavyje dalytis informacija, ji privalėjo greičiau pasiekti ir ministeriją.

„Bet aš tos informacijos tinkamu laiku negavau, tik 11 val. 2 min. gavau žinutę, kad užgrobta policijos įstaiga, – sakė E. Misiūnas. „Sukilėliai“ komisariatą šturmavo maždaug 10 val. 30 min. ir po pusvalandžio jau visiškai kontroliavo kelis pastato aukštus. – Taigi matome, kad informacija nebuvo tinkamai paskleista, ir reikia pasimokyti iš klaidų.“

Svarbiausia – mokytis iš klaidų

Būtent mokymasis iš klaidų tapo pagrindiniu pratybų tikslu. Anot „sukilėlių“ vado, iki šiol „ant popieriaus viskas, regis, veikia, atrodo gražu, o kai realiai patikrinsim, tai ir pažiūrėsim, ar išties veikia sistema, ar visi reaguoja tinkamai.“

„Faktas, kad taip neturėtų būti, bet tam ir yra pratybos, kad pamatytume spragas, jas įvertintume ir padarytume išvadas“, – pripažino E. Misiūnas. Jam antrino ir laikinai policijos generalinio komisaro pareigas einantis policijos generalinio komisaro pavaduotojas Rimantas Bobinas, pabrėžęs, jog pratybomis siekta pamatyti esamas problemas, kad būtų galima jas spręsti ir kad ateityje jos nesikartotų.

„Aš nemanyčiau, kad policija buvo nepasiruošusi, tiesiog šiuo atveju mes pasitikrinome, žinome tas klaidas, kurias darome, ir žinosime, kurias sritis reikia taisyti.

Manau, kiekvienu atveju mokymai yra organizuojami tam, kad būtų pasitikrinta, kaip veikia pati sistema, kaip veikia informacinės sistemos, kaip veikia ryšys ir bendradarbiavimas tarp institucijų ir taip pat bendradarbiavimas tarp pačių pareigūnų“, – teigė R. Bobinas.

Nustebino gyventojų reakcija

Vis dėlto jis ir ministras E. Misiūnas pripažino, kad nemaloniai nustebino kitas faktas: Bendrasis pagalbos centras nesulaukė gyventojų informacijos apie ginkluotus asmenis Šalčininkuose ir jų apylinkėse arba, atvirkščiai, – vietos gyventojai ne tik nepranešė apie įtartinus asmenis, bet ir skundėsi, kad pareigūnai užtvėrė kelią.

„Kai kurie buvo pasipiktinę, kad kur nors negali įvažiuoti. Kiti klausė, kas čia vyksta“, – BNS sakė Bendrojo pagalbos centro atstovė Vilma Juozevičiūtė. E. Misiūno teigimu, gyventojai turėtų elgtis atsakingiau.

„Reikėtų gyventojus paraginti: jeigu matote, kad kyla įtarimų, jeigu asmenys elgiasi agresyviai, yra ginkluoti, neturi skiriamųjų ženklų, tai reikėtų pranešti ar policijai, ar Bendrajam pagalbos centrui“, – sakė ministras. Jis patvirtino, kad tokio pobūdžio mokymai bus rengiami ir ateityje.

Vis dėlto nenuostabu, kad būtent šią gyventojų vangumo detalę kaipmat išryškino Rusijos propagandą skleidžiantys leidiniai. „Lietuva su trenksmu susimovė pratybose prieš „žaliųjų žmogeliukų" įsiveržimą", – skelbė skandalus rašantis ir karščiausią informaciją iš šaltinių Kremliuje paprastai gaunantis portalas „Life News".

O skandalingasis „Komsomolskaja pravda" pratyboms Lietuvoje skyrė nemenką straipsnį, kuriame taip pat pabrėžta, kad lietuviai susimovė, nes niekas iš vietinių gyventojų nepranešė apie ginkluotų asmenų pasirodymą.

„Panašios pratybos planuojamos ir ateityje. Tik štai neaišku, ką daryti su tauta, kuri nestojo ginti savo šalies. O ir tautai su pareigūnais, besistebėjusiais tokiu laukiniu eksperimentu, neaišku, kaip gyventi. Ko gero, kaip anksčiau, o kaip kitaip?", – reziumuoja „Komsomolskaja pravda" straipsnio autorius.

Tokių Lietuvą menkinančių, problemas išpučiančių ir melagingų straipsnių autoriai nesivargino cituoti Lietuvos pareigūnų, pabrėžusių apie pratybų bei mokymosi iš klaidų svarbą. Taip pat nebuvo pažymėta, kad „žaliųjų žmogeliukų" ataka pasienio užkardoje buvo atremta.

„Reikia suprasti, kad informacinė dimensija yra tokia pat svarbi pratybų dalis. Kokia strateginė žinia siunčiama tokiomis pratybomis ir kaip ji bus išnaudota oponento? Pasinaudodama šiuo pavyzdžiu „Komsomolskaja pravda“ tik bando pagilinti įtampą ir nepasitikėjimą regione“, – sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių instituto dėstytojas Nerijus Maliukevičius.

Pasidalinkite su draugais

Aut. teisės: Diena.lt

Autoriai: Vaidas Saldžiūnas

Komentarai (4)