Vandenyne - 60 milijardų dolerių vertės lobis  (3)

Pamenate Italijoje nuskendusį kruizinį laivą „Costa Concordia“? Jis tapo dar vienu laivu, gulinčiu jūros dugne, tačiau kiti jį regi kaip lobių šaltinį. Jo keleiviai paliko laive nemažai pinigų, brangakmenių, senovinių vertybių bei meno kūrinių, o ką jau bekalbėti apie interjero dekoracijas. Visai tikėtina, kad lobių medžiotojai, o galbūt net ir mafijos nariai, ateityje mėgins pasiimti bent dalį šio turto, tuo labiau, kad jo niekas nesaugo.

2012 metais netoli Maino (Vokietija) buvo rastas antrojo pasaulinio karo eros britų pirklių laivas „Port Nicholson“, kuriame buvo rasta 71 tona platinos luitų, kurių vertė siekia įspūdingus 3 milijardus JAV dolerių.

Kiti lobių medžiotojai jau nusitaikė į 1744 metais Anglų kanale nuskendusį „HMS Victory“ laivą, kuriame slaptas aukso krovinys turėtų būti vertas 1 milijardo JAV dolerių.

O ispanai mėgina iškelti 1804 metais nuskendusį galioną „Nuestra Senora de las Mercedes“, kuriame yra 500 milijonų JAV dolerių vertės aukso ir sidabro.

Šie faktai priverčia susimąstyti – kiek turto slypi jūros ir vandenynų gelmėse? Į šį klausimą pamėgino atsakyti archeologai, istorikas ir lobių medžiotojas.

Norint sužinoti, kiek turto slypi jūros ir vandenynų gelmėse, pirmiausiai reikia išsiaiškinti, kiek laivų ten nuskendę.

Nacionalinės vandenynų ir atmosferos administracijos Jūrų palikimo programos direktorius Jamesas Delgado skaičiuoja, kad po vandeniu visame pasaulyje guli apie vienas milijonas laivų ar jų nuolaužų.

Anot J.Delgado, dauguma jų yra iki šiol neatrasti. 70 procentų planetos paviršiaus dengia vanduo, o 95 procentai vandenynų ir jūrų gelmių dar net nėra ištyrinėti. Žmonija daugiau žino apie Mėnulio paviršių nei apie vandenynų gelmes.

Jūrų istorikė Amy Mitchell-Cook iš Vakarų Floridos universiteto sako, kad po vandeniu esančių laivų skaičiaus apskaičiuoti neįmanoma. Specialistai daugiau ar mažiau žino, kiek laivų yra nuskendę, tačiau niekur nėra fiksuojama, kiek jų guli po vandeniu.

Tuo metu lobių medžiotojas, ieškantis nuskendusių laivų, Seanas Fisheris sako nė nedvejodamas – vandenynų ir jūrų dugne guli turtas, vertas 60 milijardų dolerių. Jis dirba „Mel Fisher‘s Treasures“ kompanijoje, kuri užsiima lobių medžiokle. Šį skaičių S.Fisheris pateikė remdamasis savo kompanijos patirtimi ir atliktais tyrimais.

S.Fisheris specializuojasi ispaniškų laivų, gabenusių aukso, platinos bei kitus luitus iš Amerikos į Europą, paieškoje.

Pasirodo, ispanai laivais gabenamo turto aprašus laikydavo trimis egzemplioriais, dėl to jų gabentą turtą bei kiekį galima išsiaiškinti ir šiais laikais. Šie aprašai rodo, kad laivais būdavo gabenami neįtikėtini turtai.

S.Fisheris pasakoja, kad net 300 metų ispanai plaukė į Ameriką ir savinosi randamus turtus. Jiems tai kainuodavo tik 10 procentų rasto turto vertės, todėl toks verslas būdavo itin pelningas. Žinoma, kai kurie laivai nuskęsdavo ir nusitempdavo į vandenyno gelmes turto, verto kelis milijardus dolerių.

Tačiau A. Mitchell-Cook sako, kad neverta apsigauti pateikiamais skaičiais – kad ir kiek turto būtų po vandeniu, jis paprasčiausiai nevertas jūsų laiko. Niekur nėra oficialaus nuskendusių ar dingusių laivų sąrašo.

Be to, sunku žinoti, kas nutiko nuskendusiems laivams. Kai kurie laivai tolygiai skęsta ir nugrimzta jūrų gelmėse visiškai sveiki, o kiti sudūžta ar juos sudaužo audros, jų nuolaužos išnešiojamos po visą vandenyną. Be to, laivą išsaugoti ar sugadinti gali vandenynų srovės, vandens temperatūra bei kitos aplinkos sąlygos.

J.Delgado teigimu, būtent šie nežinomieji faktoriai yra priežastis, dėl ko jūros gelmių lobių medžioklė yra tokia brangi. Juos rasti, pargabenti ir sutvarkyti kainuoja daugiau nei galima už tai gauti. Įprasta misija, skirta laivui rasti, gali kainuoti milijonus dolerių. O ištraukti laivą, pargabenti bei sutvarkyti radinį, kuris yra paveiktas cheminių reakcijų, kainuoja bent dešimt kartų daugiau.

Taip pat jums gali būti neleista pasilikti to, ką radote. Dėl rasto turto gali imti kovoti šalių vyriausybės, draudimo kompanijos ir bet kas, kas tik turi bent menkiausią teisinį pagrindą reikalauti radinių. Taigi į išlaidas reikėtų įtraukti ir bylinėjimosi teismuose išlaidas.

Tiesa, naujausios technologijos leidžia lengviau surasti ir ištraukti paskendusius laivus, ypač tuos, kurie glūdi giliai po vandeniu. Kai paskendusių laivų negali pasiekti nardytojai, pasitelkiami robotai bei povandeninės transporto priemonės su kameromis bei kasimo įrankiais, galinčios pakelti net ir sunkiausius laivus.

Tačiau pirmiausia reikia žinoti, kur ieškoti. Taigi lobio medžioklė prasideda nuo istorinių tyrinėjimų. Jūrų istorikas turimą informaciją gali pateikti kompiuterinėms programoms, kurios pasitelkia duomenis apie vietinius vėjus, sroves bei kitą informaciją, kad susiaurintų paieškos lauką. Kuo tikslesnė informacija, tuo siauresnis paieškos laukas. Visos rastos gėrybės turi savo vertę, ypač istorikams.

Tiesa, jie smerkia lobių medžiotojus, kadangi šie dažniausiai sunaikina neįkainojamas istorines vertybes ir tik vaikosi naudos sau.

Tačiau lobių medžiotojas S.Fisheris ginasi, kad keli blogi pavyzdžiai gadina visų lobių medžiotojų įvaizdį. Jis visuomet stengiasi išsaugoti radinių vertę. Jis aiškina, kad rasta sidabrinė moneta turės tik sidabro vertę, jeigu niekas nežinos jos istorijos. Taigi lobių medžiotojai yra suinteresuoti išsaugoti istorinius radinius, kadangi nuo to priklauso jų vertė ir gaunamas atlygis.

Jau minėjome neseniai rastą „HMS Victory“ laivą. Laikraštis „The New York Times“ pranešė, kad jame esančio aukso vertė siekia 160 milijonų dolerių, tačiau jeigu šis auksas būtų pardavinėjamas aukcione, remiantis jo istorine verte, tokio aukso vertė galėtų siekti net 1 milijardą dolerių.

Šaltinis: Popularmechanics.com.

Aut. teisės: Lrytas.lt
Lrytas.lt

(15)
(3)
(12)

Komentarai (3)

Susijusios žymos: