Kuo skiriasi 2G ir 3G internetas nuo 5G ar šviesolaidžio? Itin vaizdus palyginimas su automobiliais  ()

Ar žinote, kad jūsų rankoje laikomas išmanusis telefonas naudoja labai skirtingų kartų ryšio technologijas, kurių techninės savybės ir funkcionalumas skiriasi taip, kaip senas „Vokswagen“ nuo „Teslos“? Kad būtų lengviau suprasti, kokio ryšio technologijomis naudojamės kalbėdami telefonu ar naršydami internete, jos buvo palygintos su automobiliais. Juk taip įdomiau, tiesa?

„Vabalas“ – 2G

Pasaulinė judriojo ryšio sistema (angl. Global System for Mobility, GSM) yra mobiliojo ryšio technologijų pradininkė, dešimtajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje masiškai atvėrusi bendravimą mobiliuoju ryšiu. Lietuvoje pirmuoju operatoriumi, pradėjusiu teikti GSM ryšį, 1995 m. tapo bendrovė „Omnitel“ (dabar – „Telia“).

Automobilių istorijoje panašų vaidmenį atliko ne viena mašina, tačiau galbūt didžiausią panašumą su 2G technologija turėtų „Volkswagen Käfer/Beetle“, lietuviškai – „vabalas“. Šios mašinos buvo lėtos, tačiau stabilios ir patikimos, ir jos važiuoja iki šiol. Visiškai kaip ir 2G: iki šiol 900 Mhz dažniu veikianti ryšio technologija yra laikoma labiausiai paplitusia pasaulyje ir, be balso, daugiausia naudojama signalizacijų, logistikos duomenų ir kitų techninių signalų perdavimui.

„Audi 100“ – 3G

Internetui ir ryšių tinklams augant eksponentiniu greičiu tapo aišku, kad 2G galimybės vartotojų poreikius tenkins neilgai. Todėl įžengus į XXI amžių prasidėjo 3G karštinė – 2001-aisiais patvirtintas UMTS (angl. Universal Mobile Telecommunications System) standartas, įvairiose pasaulio šalyse buvo įdiegtas 3G ryšio tinklas.

Nuo 200 Kb/s spartą užtikrinęs 3G ryšys asocijavosi su patogumu ir prieinama prabanga, kadangi jį galėjo turėti visi, tačiau anaiptol ne kiekvienas taškėsi gigabaitais miške ar sodyboje.

Prieinamą prabangą ir patogumą kiekvienas įsivaizduoja skirtingai, tačiau 3G sugebėjimus geriausiai atspindi plati, patogi ir kažkada taip lietuvių mylėta „Audi 100“. Erdvus ir saugus sedanas užtikrino patogias keliones, tačiau, kaip 3G ryšys, jis nebuvo nei sportiškas, nei tikslus, nei manevringas.

„BMW 530d“ – 4G

3G trūkumai buvo ištaisyti vystant 4G LTE (angl. Long Term Evolution) technologiją, ji sujungė geriausias savo pirmtakių savybes: yra stabili, patikima, palaiko daug įvairių paslaugų, įskaitant daiktų internetą, ir, svarbiausia, šiandienos poreikiams pritaikytą didžiulį greitį – „Telios“ mobiliojo ryšio tinkle dar prieš porą metų buvo pasiekta 750 Mb/s sparta.

Kokybišką ir spartų ryšį užtikrinanti technologija yra itin taupi ir efektyviai naudoja išteklius – tiek dažnius, tiek elektros energiją. Panašiai kaip šiuolaikiniai dyzeliniai automobiliai, pavyzdžiui, „BMW 530d“. Pažangi 4G technologija, kaip ir BMW, yra labai tiksliai valdoma, komfortabili, galinga ir greita. Ir ne visada mėgstama vyresnio amžiaus žmonių. Tačiau, kaip ir dyzelinu varomos mašinos, kurios net didžiuliams miesto visureigiams leidžia pasiekti didelę galią mažomis degalų sąnaudomis, „BMW 530d“ techniškai ir moraliai užleidžia vietą tam, kas jau matoma keliuose, bet dar ne masiškai. Bet visi žino, kad tai – ateitis.

„Tesla“ – 5G

Penktosios kartos 5G IMT (angl. International Mobile Telecommunications) naujos kartos ryšys jungs ne tik žmones, bet ir daiktus. Tai yra 4G evoliucija, tačiau, kitaip nei anksčiau, ne nauja technologija, o nauja ekosistema, jungianti įvairias technologijas ir siūlanti visiškai naujus sprendimus.

Automobilių pasaulyje artimiausias pavyzdys – „Teslos“ elektromobiliai. Sakytum, nieko naujo nepasiūlė: keturi ratai, vairas, stogas, elektra varomas variklis ir kiti patobulinimai jau buvo išrasti. Tačiau jų visuma yra unikali – nauja degalų rūšis, greitas įkrovimas, talpios baterijos. O kur dar „Insane Mode“ mygtukas su svaiginančiu pagreičiu ir autonominio vairavimo funkcija!

Nauji dažnių spektrai, skirtingų technologijų (3G, 4G, „Wi-Fi“) sujungimas, tinklų padalijimas, mažos galios siųstuvai-imtuvai – 5G pasiūlys naujas galimybes ne tik operatoriams ir jų klientams, bet ir kitiems verslams, kurie galės prisidėti prie ryšių infrastruktūros tobulinimo.

Tai, kas atrodo kaip visiška ateitis, jau turėsime visai greitai. Tačiau pažiūrėkite, kokios retenybės vis dar juda ryšio keliuose.

„Volkswagen Passat B3“ – DSL

XX a. antroje pusėje sugalvojus būdą perduoti informaciją tarp nutolusių įrenginių, jo įgyvendinimui pasirinkta tuo metu jau egzistavusi infrastruktūra – variniai telefonų laidai. Užduotį jie vykdė ilgus metus, kantriai vežiodami balsą ir duomenis į atokiausias Lietuvos vietas. Tobulinant technologiją, spartą variniais laidais pavyko padidinti iki 20 Mb/s, todėl iki šiandien DSL gali patenkinti pagrindinius vartotojų poreikius.

Lyginant su mobiliosiomis technologijomis, DSL prieigos sparta prilygsta 3G, tad šiuo atveju „Volkswagen Passat B3“ ne ką atsilieka nuo „Audi 100“. Tačiau sendamas varis koroduoja, todėl DSL linijų išlaikymas yra brangus ir reikalauja nuolatinių investicijų į techninę priežiūrą.

Kažkada buvęs kone vienintelis ryšio technologijos pasirinkimas, šiandien varis, kaip ir pasatai, tebevažiuoja, bet ateis laikas, kai jie užims garbingą vietą komunikacijų istorijoje.

„Hot rod“ – SVDSL

Yra senolių, kurie vaikšto ne su šlepetėmis, o su kedais. Tas pats galioja ryšio ir automobilių pasaulyje. Prie senos varinės prieigos primontavus kelias šiuolaikines tinklo dėžutes su matematinio algoritmo „turbinomis“, DSL tampa tikru greičio monstru – visai kaip seni, bet žvėriškai modifikuoti amerikietiški „Ford“ ar „Chevrolet“, vadinamieji hotrodai.

Naują kvėpavimą varinėms ryšių linijoms suteikusi technologija vadinama tiesiog SVDSL. Tiesa, kaip ir atgaivintos kelių senienos, ši technologija turi apribojimų: šviesolaidinį, iki 250 Mb/s greitį, ji išvysto tik tuo atveju, jei atstumas nuo kompiuterio iki pastotės yra mažesnis nei 700 metrų. Tačiau nuolat plečiant tinklą, vis daugiau „pasatininkų“ galės lakstyti hotrodais. O draginti su hotrodu traukos lenktynėse – tikras iššūkis bet kuriam superautomobiliui.

„Toyota Prius“ – hibridinis ryšys

Tad ar varines linijas jau metas galutinai palaidoti (tiksliau, iškasti)? Nebūtinai. Kad ir kokios jos įnoringos, vieną privalumą turi: internetas namus pasiekia laidu, o tai reiškia, kad jam įtakos neturi reljefas, oro sąlygos ir kiti mobiliosioms technologijoms kliudantys veiksniai. Užtat mobiliuoju ryšiu galima kompensuoti greičio trūkumą. Taip gimė hibridinio interneto technologija, jungianti DSL ir 4G ryšį bei leidžianti naudotis iki 100 Mb/s spartos internetu.

Automobilių pasaulio analogija – „Toyota Prius“ hibridiniai automobiliai, galintys važiuoti tiek benzinu, tiek elektra. Nei viena technologija nėra iki galo ištobulinta, tačiau bendra jų nauda – akivaizdi.

„Hyperloop“ – šviesolaidis

Ar girdėjote apie milijardieriaus verslininko Elono Musko „Hyperloop“ idėją? Specialiais tuneliais milžinišku greičiu skriejančios kapsulės leistų kelionės tikslą pasiekti kone taip pat greit, kaip lėktuvai, jos būtų tokios pat patikimos ir saugios.

Interneto pasaulyje skraidyti šviesos greičiu mums leidžia šviesolaidis, kuriuo jau dabar gali naudotis du trečdaliai šalies šeimų. Pagal tai mes esame viena iš labiausiai išsivysčiusių interneto šalių Europoje. Šiuo metu namų vartotojai Lietuvoje gali naudotis iki 1 Gb/s (gigabito per sekundę) spartos internetu, tačiau tai anaiptol ne riba, nes šalyje jau yra įmonių, kurioms „Telia“ teikia ir 100 Gb/s spartą.

Šviesolaidžio technologija toliau vystoma, o jos ribos nėra išmatuotos. Ir jei ateities interneto greitkeliu tikrai bus šviesolaidis, tai didžiulius atstumus, labai tikėtina, įveiksime sėdėdami kapsulėje ir skriedami vakuumo vamzdžiu. 

Aut. teisės: alfa.lt

(20)
(31)
(-11)

Komentarai ()