Mažiau žinomas Nobelio pasiekimas - kodėl šiuolaikiniai ginklai skleidžia mažiau dūmų nei senieji? Ir kodėl reikėtų nesupainioti šovinių ()
Jei esate žiūrėję senus vesternus, tikriausiai pastebėjote, kad juose kiekvienas šūvis yra palydimas dūmų debesies. Šiandieniniai ginklai, atrodo, taip stipriai nedūmija. Kodėl? Ir ar žinojote, kad modernūs šoviniai gali pražudyti senus revolverius?
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Iš tiesų dėl visko kaltas parakas. Kadaise kinai jį išrado fejerverkams, tačiau jau 12 amžiuje jis pradėtas naudoti šaunamuosiuose ginkluose. Iš tikrųjų, parakas savo sudėtimi yra labai paprastas - jį sudaro kalio salietra (75 %), medžio anglis (15 %) ir siera (10 %). Toks jis išliko labai ilgą laiką - net ir šiandien jo vis dar galima įsigyti.
Degdamas parakas išskiria dujas, kurios užima 3000 kartų didesnį tūrį, nei dar nesudegęs parakas. Būtent ši savybė nulėmė parako efektyvumą - užsidegęs uždaroje erdvėje jis staiga sukelia slėgio šuolį, kuris virsta sprogimu. Taip kulka palieka tūtelę ir nuskrieja link taikinio. Tos dujos, žinoma, ir yra dūmai, kurie kildavo virš mūšių laukų ar Laukinių Vakarų gatvių.
Tačiau tie dūmai nebekyla jau gana seniai. Net Antrojo pasaulinio karo mūšių laukuose šautuvų skleidžiamų dūmų buvo visai nedaug. Tai - Alfredo Nobelio pasiekimas.
Būtent Nobelis dar 19 amžiuje išrado bedūmį paraką. Tai - celiuliozės nitrato pagrindo parakas. Tiksliau sudėties nurodyti praktiškai neįmanoma, nes ji skiriasi priklausomai nuo gamintojo ir paskirties. Bedūmis parakas dega kur kas efektyviau ir švariau, todėl dūmų paskleidžia mažiau, nors ir sukuria didesnį slėgį.
Didesnis slėgis, beje, ir yra priežastis, kodėl modernių šovinių neverta dėti į senovinius revolverius. Jų rėmai nėra pakankamai tvirti atlaikyti neįprastai didelį slėgį. Taigi, ginklai gali tiesiog subyrėti rankose - tai yra pakankamai pavojinga. Tačiau vis dar galima įsigyti ar pasigaminti ir juodojo parako šovinių. Entuziastai tikrai nepamiršo ir 19 amžiaus pradžios revolverių.
Tuo tarpu juodojo parako šovinius galima dėti ir į modernius ginklus. Tik nepatartina. Jie bus paleisti ir pamatysite tuos kvapnius dūmų debesis. Tačiau tai nėra šiaip nekalti dūmai - tai yra mažos dalelės, kurios ne tik sklando ore aplink šaulio galvą, bet ir nusėda ginklo vidų. Po šaudymo sesijos ginklą reikės išvalyti. Šios nuosėdos, beje, yra vienas iš veiksnių kadaise trukdžiusių automatinių ir pusiau automatinių ginklų vystymui - jos tiesiog būtų užkirtusios mechanizmą. Kita vertus, juodojo parako slėgio kreivė yra tolygesnė, todėl jo naudojimas yra saugesnis. Bedūmį paraką reikia matuoti kur kas atidžiau.
Beje, bedūmis parakas irgi nėra bedūmis, kad ir kaip keistai tai skambėtų. Taip, dūmų mažiau, bet jų tikrai yra. Jie taip pat yra pakankamai toksiški. Įdomu tai, kad parakas, kad ir koks jis bebūtų, nėra vienintelis dūmų sukėlėjas. Dūmais virsta ir ginklų alyva ar kitos valymo metu panaudotos medžiagos.