Kompanijos vadovas Ren Zhengfei į Donaldo Trumpo smūgį atsako tuo pačiu.

Huawei Achilo kulnas

Per pusantrų metų Vašingtonas sudavė priešininkui kelis stiprius smūgius. Paskutinis, suduotas gegužę, tikriausiai buvo stipriausias.

JAV Prekybos ministerija stengiasi palikti Huawei be vieno iš svarbiausių komponentų – mikrolustų. Kalba apie Foreign-Produced Direct Product Rule (DPR), t.y. užsienyje pagamintų, tačiau turinčių komponentų, technologijų ar programinės įrangos, pagamintų JAV, prekių kontrolė. Jei visuose kituose subjektuose, kuriems taikoma DPR, amerikietiškų technologijų ir įrangos dalis būna ne mažesnė, nei 25%, tai Huawei atveju ši riba sumažinta iki 10%.

DPR taikymas yra rimta grėsmė, nes Ren turimų mikrolustų atsargų užteks iki kitų metų pradžios. Žinoma, Huawei gali pabandyti įsigyti mikrolustų, pavyzdžiui, iš Samsung Electronics Co. ar MediaTek Inc., tačiau, visų pirma, normaliam darbui jų aiškiai nepakaks, o antra, vargu ar minėtos kompanijos dabar išdrįs su jais bendradarbiauti.

DPR pritaikymas – tai, visų pirma, smūgis prieš 16 metų naujausių technologijų, tarp kurių ir dirbtinio intelekto (DI), vystymui sukurtam Huawei padaliniui HiSilicon. HiSilicon pasiekė įspūdingų rezultatų ir dabar jį rimtu konkurentu laiko toks mikrolustų gamybos sferos lyderis, kaip Qualcomm Inc. Būtent jis tiekia būtinas detales išmaniesiems telefonams (Kirin lustų rinkiniai), AI lustus (Ascend procesoriai) ir serverius (procesoriai Kunpeng).

Dabar HiSilicon ateičiai iškilo grėsmė, nes visi mikrolustų gamintojai, pradedant Taiwan Semiconductor Manufacturing Co. ir baigiant kiniška Semiconductor Manufacturing International Corp., dirba, naudodami JAV kompanijos Applied Materials Inc., KLA Corp. ir Lam Research Corp. įrangą, tad, vargu ar sutiks tiekti Renui lustus be JAV valdžios leidimo.

„DPR gali užsmaugti HiSilicon ir sunaikinti 5G tinklų įrangos gamybą“, – kinų neguodžiančią prognozę pateikia finansų kompanijos Jefferies analitikas Edison Lee.

Trumpuoju laikotarpiu DPR visai galėtų suduoti nokdauną Huawei, o ilguoju – sugriauti Pekino planus nugalėti JAV technologijų kare, visų pirma 5G ryšio plėtojimo sektoriuje, kuris vertinamas puse trilijono dolerių. Huawei yra centre Pekino Naujos infrastruktūros iniciatyvos, vertinamos beveik pusantro trilijono dolerių skirtos suteikti Kinijai lyderystę ateities komunikacijų technologijų, paremtų 5G, srityje. Tad, logiškai kyla klausimas, ar gali Huawei tokiomis sąlygomis įvykdyti daugiau nei 90 kontraktų statyti 5G tinklus ne tik užsienyje, bet ir pačioje Kinijoje?

„Vadinamasis kibernetinis saugumas tėra atsikalbinėjimas, – WeChat parašė Huawei buitinės elektronikos padalinio vadovas Richard Yu. – Pagrindinė [DPR] priežastis – Huawei keliama grėsmė technologinei JAV hegemonijai“.

Pekinas pažadėjo savo flagmaną ginti ir grasina imtis atsakomųjų sankcijų prieš amerikiečių kompanijas, priklausomas nuo Kinijos ir kiniškos produkcijos.

„Tikėtina, kad Kinija atsakys adekvačiai,- rašoma konsultavimo kompanijos Sanford C. Bernstein & Co. analitiniame pranešime. Investuotojams derėtų rengtis JAV ir KLR prekybos karo paaštrėjimui“.

Kinijos komunistų partijos ruporas Global Times parašė apie tinkamo atsako rengimą, įskaitant ribojančias priemones prieš Apple, Boeing ir kitas amerikiečių kompanijas.

Huawei deda viltis į savo patentus

Žinoma, laikyti Huawei negebančia atsako duoti „avele“ būtų klaidinga. Viena iš efektyviausių Ren gynybos priemonių yra patentai. Kinijos kompanijai priklauso liūto dalis 5G tinklų plėtojimo patentų, kas ir padarė ją šio itin svarbaus sektoriaus lyderiu.

Kompanijų GreyB Services Pte. ir Amplified duomenimis, šešioms kompanijoms – Huawei, Samsung Electronics Co., LG Electronics Inc., Nokia Oyj, Ericsson AB ir Qualcomm Inc. – priklauso daugiau nei 80% iš 6400 gyvybiškai svarbių 5G tinklams išradimų. JAV šiame šešetuke atstovauja tik Qualcomm Inc. Tuo tarpu, kai 2019 metų vasarį Qualcomm priklausė 787 5G patentai, Huawei jų turėjo 1529.

„Net pasamdžius 5G infrastruktūros kūrimui kitą kompaniją, vis viena tektų mokėti kinams (Huawei), kuriems priklauso dauguma patentų“,- įsitikinęs GreyB Services Pte. direktorius Deepak Syal.

Apie finansinę reikalo pusę galima spręsti iš Huawei ir Verizon Communications patento ginčo teisminio nagrinėjimo: Huawei gavo daugiau nei $1,4 mlrd. už savo patentų naudojimo licencijas, o kitoms kompanijoms už tokius pat leidimus sumokėjo tik maždaug $6 mln.

Tai didžia dalimi paaiškina agresyvią Trumpo artimiausių padėjėjų retoriką, o konkrečiai, valstybės sekretoriaus Mike'o Pompeo pasisakymą birželio pradžioje, kad Europos šalys privalo naudoti vakarietiškas technologijas. Tiesa, jis nepaaiškino, su kokiais sunkumai joms tektų susidurti.

„Kinijos vyriausybė rankų sudėjusi nesėdės“

Dar pačioje JAV ir Huawei karo pradžioje JAV Valstybės departamentas įtikino Rumuniją, Lenkiją, Čekiją, Estiją ir Latviją pasirašyti bendrą saugumo memorandumą. Tačiau nepaisant atviro spaudimo iš už vandenyno, Europos Komisija šių metų pradžioje nerekomendavo Europos Sąjungos narėms uždrausti naudoti kinišką įrangą naujos kartos tinklų kūrimui.

Briuselis nori rasti aukso vidurį tarp pavojaus tapti Kinijos šnipinėjimo auka ir nenoro pyktis su antru pagal dydį prekybos partneriu. Beje, Pekinas, atviru tekstu įspėja europiečius dėl pasekmių, jeigu Kinijos kompanijoms bus uždrausta dalyvauti 5G tinklų statyboje Europoje.

Europos Sąjunga paliko pačioms šalims rinktis 5G tinklų kūrimo rangovus. Iki birželio galo ES nariai turi pristatyti savo samprotavimus šia tema.

Sprendžiant iš visko, Vašingtonui su pagrindine ES ekonomika – Vokietija – kyla rimtų problemų. Baltieji Rūmai ir Valstybės departamentas visų pirma ėmė spausti Berlyną, tačiau jo atsakas buvo netikėtai aštrus. JAV ir VFR santykių negerina ir tai, kad pagrindiniai Vokietijos ryšių operatoriai Deutsche Telekom ir Vodafone naudoja 4G ryšį, kuris daugiau nei 50% veikia su Huawei įranga.

Angela Merkel bijo gadinti santykius su Kinija, stambiausiu VFR prekybos partneriu, nes jos ekonomika labai smarkiai priklauso nuo eksporto.

„Jei Vokietija nuspręs išstumti Huawei savo rinkos, tai jiems reikėtų laukti pasekmių. Kinijos vyriausybė nesėdės sudėjusi rankas“, – 2019 metų gruodį įspėjo KLR pasiuntinys VFR Wu Ken.

Merkel priešininkai ragina 5G tinklų statymo VFR kontraktus atiduoti Nokia ar Ericsson. Tačiau Europos kompanijos dirbs ilgiau ir už darbą ims brangiau, nei Huawei.

Kova už VFR tęsiasi. Veikiausiai Berlynas neuždraus Huawei dalyvauti konkurse, tačiau maksimaliai sustiprins įrangos saugumo reikalavimus.

Su Paryžiumi Vašingtonui tartis lengviau, nes Prancūzija turi ir savų ambicijų. Paryžius nori būti pagrindiniu 5G tinklų plėtojimo kontinente žaidėju. Dėl tokių ambicijų prancūzai įtariai žvelgia į visus rangovus iš užsienio, neišskiriant, savaime suprantama, ir Huawei.

Dauguma Europos šalių dar neapsisprendė. Čia daug kas priklausys nuo nacionalinių ryšio operatorių ir reguliuotojų, taip pat nuo žvalgybų. Operatoriai veikiausiai užims lanksčią poziciją. Pavyzdžiui, Ispanijos Telefónica jau pažadėjo sumažinti Huawei įrangos dalį savo tinkluose, tačiau visiškai nutraukti santykių su kinais neketina.

Griežčiausią poziciją Huawei atžvilgiu netikėtai užėmė Danija. Gegužę duodama interviu leidiniui Berlingske, šalies premjerė Mette Frederiksen pareiškė, kad Kopenhaga 5G tinklus vertina kaip kritiškai svarbią infrastruktūrą. Pekinas nedelsdamas sureagavo – KLR pasiuntinys Danijoje įspėjo Kopenhagą, draudimas privers atsisakyti prekybos santykių su karalystės sudėtyje esančiomis Farerų salomis.

republic.ru

Aut. teisės: Technologijos.lt

Komentarai (10)