Sukurtas granatsvaidis, kuris galės efektyviai naikinti rusiškus tankus „T-14 Armata“

Geriausias ginklas pries kartonines (s)Armatas yra zirkles

tai, kad tų armatų nebelabai ir bus

Išvis prie ko armata. Na, pradegina 1000mm plieno ekvivalentą, ok, progresas. Ir turbūt pramuštų ne tik tą kartoninį maketą, bet ir visus kitus tankus (net abramso tik pats bokštelis tvirtesnis nei tas ekvivalentinis metras?)?

O i ka gali tekti saudyti, jei ne i Armata arba senesnius rusiskus tankus? Tikrai ne i Abramsus. Nebent Abramsai butu pas turkus. Nes Erdoganas irgi toks nenuspejamas, kaip Putinas.

Ginkluotė labai įdomus daiktas, ir jos keliai įdomūs. Kiek kažkada dėmesio* sulaukė Stinger'iai - kai mudžachedai vietoj to kad visus iššaudyti į MIG'us, pasiliko jų ateičiai. O kur dar kalnai paprastesnės technikos. * bent popkultūroje, kur turbūt filmų ir serialų apie teroristų pavogtus stingerius buvo prikurta daugiau nei jų pagaminta :)

Prieštankinė ginkluotė šiuo metu stagnuoja ir turimų ginklų galios nebelabai pakanka prieš vis gerėjančius tankų šarvus. Metro šarvo gylio atitikmuo vyrauja su visais egzistuojančiais tankais. Dėl to šitas ginklo efektyvumas yra abejotinas. Kitų lengvųjų prieštankinių ginklų efektyvumas yra stipriai abejotinas ir vargu ar jie vis dar yra efektyvūs ginklai apskritai. Vargu ar vokiečiai kažką padarė, kad šis ginklas būtų kuo nors pažangesnis, nei prieš tai naudojami modeliai. Jie tiesiog padidino kalibro dydį iš 90 mm į 105 mm kas yra vienas geriausiai įtakojančių faktorių šovinio galiai. Taip pat yra abejotinas tas jų antrinis HESH funkcijos galingumas. Tam, kad HESH sviedinys būtų efektyvus, reikia didelės galvutės kur padengtų šarvą prieš sprogstant. Tačiau HEAT sviedinys nėra pritaikytas tai funkcijai tai jo efektyvumas būtų daugiau dėl jo kalibro dydžio, o ne dėl jo pažangumo. Antras dalykas, nemačiau, kad kas reklamuotų ar šis ginklas turi dvi galvutes reaktyvinių (sprogstamųjų šarvų) įveikimui. Šiais laikais visi tankai turi reaktyvinius šarvus kurie iškelia jų gynybą iki tokių reikšmių, kad šiam ginklui dar toli toli juos įveikti. Kol kas atrodo, kad tokios galimybės nėra ir dėl to pėstininkų lengvieji prieštankinė ginkluotė vis dar išlieka santykinai neefektyvi prieš tankus. Tam yra reikalingos daug brangesnės TOW šeimos BGM-71E dvigubos galvutės ginklas arba BGM-71F, iš viršaus atakuojančios raketos variantas. Šie ir panašūs ginklai yra daug brangesni už šiuos ir kol kas jie nesuteikia deramos šaunamosios galios prieš tankus, kad šie ginklai galėtų būti pakeičiami šiais, pigesniais, ergonomiškesniais ir mobilesniais rakasvaidžiais. Kas tiktais baisiausia yra tai, kad RGW-110 ir BGM-71E/F nėra standartai. Yra pilna ir senesnių modelių bei perkama nauja ginkluotė kuri yra visiškai neefektyvi prieš rimtai šarvuotą karinę techniką ir taip mūsų pėstininkai yra paliekami be normalių ginklų kovoti prieš priešo techniką. Kitas aspektas, HEAT sviedinys suformuoja metalo čiurkšlę (kvailai man skambantis lietuviškas vertimas): Ji įsiskverbia į šarvą priklausomai nuo dviejų parametrų. Čiurkšlės temperatūros bei medžiagos (bendras parametras, paprastai yra naudojamas varis dėl savo pigumo, bet lengvai šių ginklų efektyvumą galima rimtai padidinti naudojant daug tankesnius metalus, tiktais jie kainuotų brangiau). Kitas aspektas yra čiurkšlės diametras po 1000 mm įsiskverbimo. Kadangi ši čiurkšlės diametras nyksta jai skverbantis į tanko šarvus, didžiulė problema atsiranda ta, kad sviedinys neturi galios padaryti pakankamai žalos tanko viduje po jo įsiskverbimo. Dėl to, tas pasakymas, kad įsiskverbia į 1000 mm šarvus ir jei tanko šarvai yra reitinguojami ties 1000 mm, tai toli gražu nereiškia, kad tankas bus sunaikintas. Kas tikriausiai yra tai, kad čia yra optimalus variantas kiek sviedinys gali įveikti šarvų pastatytų vertikaliai. Tai yra pats optimistiškausias variantas kuris realybėje nėra naudingas, nes nėra įskaičiuojama kiek reikia palikti sviediniui galios sunaikinti tankui iš vidaus bei skirtingo efektyvumo skirtingais sviedinio susidūrimo su šarvais kampais. Žodžiu, straipsnis žinoma skaitosi daugiau kaip reklaminis. Dabartinė prieš tankinė ginkluotė atsilieka prieš tanko šarvus ir yra neefektyvi prieš moderniausius tankus, jeigu mūsų priešai nebūtų ubagai tai mums būtų šakės, nes spėju, kad dauguma šalių naudoja senesnius ginkluotes variantus nei, kad mano nurodytieji. Šie variantai yra rimtai pasenę ir tinkami naikinti arba senus tankus arba kitą karinę techniką išskyrus tankus. Tokio standarto ginklai kaip RGW-110 turėtų būti dabartinis standartas, o ne kažkas tai naujo kas parodo stagnacija ginkluotės kūrimo procese iš mūsų pusės. Lietuvai tuo tarpu reikėtų pagalvoti ar jai nereikėtų įsigyti didelio kiekio šios ginkluotės. Tai būtų efektyvi priemonė suteikti pėstininkams daugiau šaunamosios galios prieš priešo techniką. Tokie pėstininkų ginklai yra daug pigesni nei mano kiti nurodyti variantai. Mūsų priešai naudos daug sunkiosios karinės įrangos dėl to yra būtina turėti daug prieštankinės ginkluotės jei bent, neapgynimui, tuomet bent efektyviam nuostolių darymui priešui.

Cituoju vieną šaltinį (army-guide) dėl naudojimo ginkluotės modernumo. Ginkluotė kuri dar yra efektyvi prieš šiuolaikinius tankus vadinasi E/F. D dar yra naudinga prieš senesnius tankus ir jų šarvus tačiau neįgali prieš naujausius tankus. Taigi, padėtis gana apgailėtina prieštankinės ginkluotės ir nėra pagrindo būti išdidžiais. Taikos metu tokia situacija dar pakenčiama ir senesnė ginkluotė puikiai tinka treniravimuisi bei ginkluotės rezervo palaikymui tačiau per ateinantį dešimtmetį reikia stipriai visom valstybėms investuoti į šią sritį. BGM-71A/B production complete. In service with Bahrain, Canada, Chad, Colombia, Denmark, Ethiopia, Germany, Greece, Iran, Iraq, Israel,.Italy, Jordan, Kenya, South Korea, Kuwait, Lebanon, Luxembourg, Morocco, Netherlands, Norway,. Oman, Saudi Arabia, Somalia, Spain, Taiwan, Thailand, Tunisia, UNITA movement, the UK, the USA and Yemen. BGM-71C production essentially complete. In service with Botswana, Egypt, Finland (as M83), Greece, Israel, Italy, Japan, South Korea, Kuwait, Netherlands, Pakistan, Saudi Arabia, Spain, Sweden (as Rb55), Thailand, Turkey, the UK and the USA. BGM-71D in production. In service with Bahrain, Belgium, Canada, Denmark, Egypt, Finland, Germany, Italy, Netherlands, Norway, Pakistan, Portugal, Saudi Arabia, Singapore, Spain, Sweden, Switzerland (licence-built), Thailand, Turkey and the USA. BGM-71E in production. In service with the USA, Canada, Italy and several other countries. BGM-71F in production. In service with Italy and the USA.

Kalnų Karabachas parodė, kad dronai labai efektyviai sunaikino sunkiaja ginkluote. Vienas tik 5mln kainuoja. Jei imti turkiskus.

Nu Ernestass ir prirašei Esmė tokia, kad skyriaus prieštankinė ginkluotė naudojama dideliam piktam tankui naikinti išskirtinai retai, plius kiek tų Armatų čia atriedės, jei jos tik realiai apčiupinėjamos dar ir kiekiai bus nedideli. Naikint kietesniams taikiniams dažniau vidut. nuotolio (tarkim Javelin turim nemažai) gynyba, aviacija, artilerija naudojama. Beto, netgi mūsų senukas CG3 puikiai tarnavo tiems patiems US daliniams afganistane. Manau svarbiau tai, jog yra skirtinga amunicija, kuri naudojama tiek priešui už priedangos, pastatų sienoms ar bunkeriukams, apšvietimui, dūmams, ir lengvai šarvuotai technikai (kuri bet kokio priešo puolimo atveju lydės bent 5:1 tankus, t.y. logistika, ryšiai, mot. pėstininkai ir t.t.), kurios tikrai netruks. Daug patogiau tarkim sunaikinti ar stabdyti priešo ryšių transportą, kas galimai stabdytų ir viso tankų dalinio veiklą. Ir plius dažnai tokie daiktai poruojami, t.y. šaunama iš kelių krypčių 2+granatsvaidžiais, bent vieną taikant tanko šonan. Beto priešas, žinodamas kad net skyrius gali turėti tokių granatsvaidžių, visai kitaip judės. Žodžiu tai daugiau ne tankų naikinimo specifinis daiktas, o šveicariškas peiliukas skyriui. O dronai naikina iš viršaus, kur šarvo mažiau dažniausiai. Plius naikino gan seną techniką. Žodžiu daiktas geras, kalibras padidėjo (ir šūvio kaina), o realiai ar naikintų ar stabdytų ir kokiais procentais kokiom sąlygom nei vienas nežinom (yra ir 60 ir 90 mm to paties gamintojo). Svarbu kad yra taikymosi pagalbos, galima iš 15 m2 kambario šauti, juk su CG3 to nedaryčiau.

Beje, neprisimenu kas yra CG3. Ką turėjai omenyje? Aš kalbu daugiau atviro karo principais. T-14 yra tik vienas variantas, tačiau turėjau omenyje tankus kaip T-90MS, T-72B4 kurie pranoksta mūsų technines galimybes įveikti. Realiai, tas 1000 mm šarvo įveikimo gylis yra pavojingas tiktais tankams pagamintiems iki 1990'ujų, nes Rusų tankai su Kontakt-5 turi šiek tiek daugiau gynybos nei šis prieštankinis ginklas gali įveikti. Žinoma, nėra žinomi tikslūs skaičiai, yra visokių dalykų kurie įtakoja tai, ar sprogstamieji šarvai jau buvo pramušti, iš kokios tanko pusės ateina ši ginkluotė, ar pasiseka pataikyti į silpną vietą, ar įgula supanikuoja ir t.t. Tačiau techninės tankų gynybos technologijos šiuo metu stipriai lenkia mūsų galimybę įveikti tanko šarvus. Aktyvi, pasyvi gynyba yra žiauriai efektyvi. Po to kai Izraelis pradėjo naudoti Trophy gynybos sistemą, jie neprarado nei vieno tanko. Tačiau esminis klausimas paprastai būna ne technologinės realybės, bet biudžeto. Pusė kuri išleis daugiau brangiems žaislams laimės prieš tą pusę kuri žaidžia su pigesniais žaislais. Problema yra Rusų doktrinoje. Jeigu kils karas, jų prioritetas bus greitas veržimasis su daug sunkiosios karinės technikos. Jie naudoja nepaprastai daug artilerijos, tankų, šarvuočių. Vien savaiminis palaikymo junginių naikinimas ar trukdymas jiems veikti nesustabdys šiuolaikinio tanko. Junginiai ras savo taikinius, vykdys savo nurodymus ir be palaikymo. Jeigu nebus ginklų galinčių sunaikinti priešo sunkiąją ginkluotę, ji riedės nesustabdomai į priekį. Pėstininkai bus įveikti tankų. Jie prie jų neprisėlins, nes juos gins jų pačių pėstininkai. Tankų nesunaikinsi dronų pagalba, nes jie turi organinius, mobilius priešlėktuvinius dalinius. Taip pat jūs pamiršote, kad dronai yra nauja technologija ir dar tik naujas kariškių užsidegimas. Ji nėra tinkamai pribrendusi ir jos nėra daug. Taip taip, žinau dronai jau nuo šaltojo karo naudojami. Dronai ten bombarduoja tą ar aną. Tačiau kalbu aš ne apie mažus žvalgybos dronus, bet dronus galinčius naikinti priešo sunkiąją techniką. Kiek šalių be Amerikos yra stipriai į tokią ginkluotę investavusi? Labai mažai, maži dronai yra labai populiarūs, tačiau sunku yra rasti gausų jų inventorių kitose šalyse. Europa jais tiktais pradėjo ginkluotis šio dešimtmečio viduryje, o nauji, kuriami daugelio valstybių, tačiau jie taps dažnu reginiu tiktais kitame dešimtmetyje. Dar reikia atkreipti dėmesį į labai svarbų faktą, dronai yra efektyvus, nes yra bombarduojami priešai be jokios prieš orinės ginkluotės. Rusai pultu mus su pažangia, mobilia, trumpo nuotolio prieš lektuvine ginkluote kuri būtų integruota į jų dalinius. Apie jokį dronų bombardavimą nėra realiu kalbėti, nes jie kol kas nėra sukurti kovoti didelio rizikos kovos laukuose. Paleisk šiuolaikinius dronus į orą ir jie iškarto bus lengvai numušti Rusų organinės oro gynybos.

Armenu gynyba nieko nepadare pries dronus

Na CG3 tai buvo labiau amerikiečių spec pajegoms kurta, nes ten paskaičiavo, kad lengvasis pėstininkų skyrius gali pasiimti daugiau amunicijos ir vieną vamzdį, nei kad daug vamzdžių (AT4 atveju) taip jei motorizuotas vienetas gal geriau 4 AT4 nei vienas CG. Dėl šito naujo granatsvaidžio tai gal jis ir pramuša daugiau šarvo, bet tiekpat neefektyvus prieš aktyvią gynybą. CG pranašumas amunicijos ivairumas. Aišku skyriaus sudetyje tai šis naujas reikalas būtų naudingas, naikinti viskam išskyrus MBT, o MBT naikinti yra Jawelin ir Spike su kuriais į kokius BTR šaudyti būtų ne mūsų biudžetui..

CG3 yra ne spec pajėgoms kurta, o senas geras carl gustav 3 kartos. Apie 80mm+ kalibro. Senas ar ne senas, bet daugiau lemia šoviniai ir panaudojimas. Ir naudoja daug kas jį, nes yra tiesiog naudingas, pigiau kainuoja vienas šūvis ir lankstumas. Dėl doktrinos, netgi jeigu tai bus atviras greitas puolimas masinis (kas reikštų oro kontrolės mūšį), kaip tu įsivaizduoji keliolika tankų tarkim prasiveržusių Vilniaus prieigose, ką jie ten vieni veiks, šaudys į pilį ant kalno? (Nors labiau tikėtini kiti scenarijai, kuriems ir tankai nėra tokie būtini, apart palaikymo ir galimybės kontraatakuoti). Visvien jie ateitų su palaikymu, logistiniu, pėstininkų, radijo slopinimo, ryšių, artilerijos korekcijos, žvalgybos ir kt. vienetais. Tai ir yra taikiniai stabdymui. Vienas tankas iš esmės ne problema. Jo niekas vieno giliai ir nenaudos, nebent kontraatakos atveju. Ir žinoma kad šarvų technologijos tanko turi lenkti šarvo mušimo galimybes tokio kalibro, kitaip niekas jų nenaudotų. Tiesiog nepervertint siūlau tanko vaidmens, ir jei jau skyrius negali jo numušti greitai nešiojama PT ginkluote, tai nereiškia karo pralaimėjimo, yra krūva veiklos kitur. Toks ginklas tokiui scenariju yra paskutinės vilties šūvis skyriui labiau, jei jau neišeina vengti. Reikia turėti du didelius rutulius tarp kojų, kad realiai naudoti tankui tavo skyriaus kryptim atjudant tokį ginklą, nors jugoslavijos karuose taip naudojamas buvo. Kaip ir minėjau, taikymosi pagalbos labai padėtų, galimybė šauti iš praktiškai bet kurios vietos irgi labai padėtų, kalibras didesnis nepamaišytų.

Kodėl 170-200mm Fire-and-forget prieštankines nešiojamas raketas nemąsto gaminti, rusai turi 152mm senokai, kad didesnis svoris koks skirtumas, būtų pagrinde naudojamas prieš MBT. Ir būtų europinis variantas bendrai sukurtas ir naudojamas.

Man labai patinka specifika kalbant apie karinius reikalus. Čia įdedu į kontekstą kiek kainuoja naudoti CG3. https://www.strategypage.com/dls/articl ... 2-2014.asp Asmeniškai, tas kainų skirtumas nedaro jokios įtakos ginklo naudojimui. Kai karyboje kalba eina apie milijonus, keletas šimtų kainos skirtumas perkant sviedinį nieko nelemia, nebent jau labai yra taupoma ant visko. Vien kiek kainuoja TOW raketos ir kitos pažangios sistemos tai oi oi oi. Tokie lengvieji pėstininkų ginklai tesudaro katino ašaras. O ir be to, karyboje kainos skirtumą pagrinde sudaro ginkluotės kompleksiškumas, o ne dydis.

Taip, bet pagrinde kitos kariuomenės labiau judėjo link vienkartinių At4 (tie patys CG saudamenys tik vienkartiniuose vamzdžiuose) bet us kazkurie ten specukai pasiskaiciavo, kad jiems labiau apsimokėtų daugkartinis vamzdis su daugiau šaudmenų. Ir jų poreikiams buvo sukurta m3 modifikacija (gerokai išlengvintas variantas vamzdžio resursų sąskaita) na aišku po to rinkai siūlė ir kitoms kariuomenėms kai jau daiktas buvo ant konvejerio ir surado savo pirkėjus..

Man yra įdomu kaip tu įsivaizduoji, kad kovosi prieš priešo skyriaus palaikomąsias grandis ir kaip jos turės įtakos priešo sustabdymui. Operaciniai Rusijos tikslai Lietuvoje teužima menkas fizines apimtis. Tankai ir be jokių palaikymo elementų galėtų pravažiuoti užimti Lietuvą ar Suvalkų koridorių. O kovojimas prieš skyriaus grandis tiesiogiai kelia didžiulę grėsmę susitikti su to junginio kovinėmis dalimis. Tarkim, bandai sunaikinti tankų bataliono komunikacijos būrį. Kaip tu jį rasi? Kodėl jis nebus kartu su kariniu bataliono rezervu gerai apsaugotas? Kaip tai įtakos situaciją čia ir dabar jeigu batalionas praras savo ryšininkų būrį? Kokia naudą duos jeigu bus sunaikintas jo logistinis elementas? Juk čia infrastruktūra yra gera ir atstumai maži. Tankai vien iš savo kuro bakų pasieks kas yra reikalinga ir jų tankai vis tiek yra modernizuoti išmaniųjų telefonų Google maps navigacija... Kas bus daroma jeigu bus susidurta su priešo sunkiąją technika? Pėstininkai neturi efektyvios ginkluotės prieš ją, o skyriaus prieš tankinė ginkluotė negali būti organiškai pagal poreikį panaudota kovos lauke. Šie granasvaidžiai turėtų sukurti prieštankinius pajėgumus pėstininkų būriams, tačiau kaip matome su laiku tankų šarvai patobulėjo iki tiek, kad šie ginklai tapo nebe efektyvus prieš priešininko modernius tankus. Vilniaus užėmimas prasiveržus batalionui visiškai įmanomas. Policija juk nekovos prieš kareivius. O paėmus greitai Vilniui gali stipriai sutrikti visos šalies funkcionavimas, nes žaibiškame kare, vyriausiosios struktūros gali nespėti tinkamai persiformuoti ir operuoti kitur. Tačiau Vilnius pačiame kare tėra tiktais simbolinis taikinys Lietuvos valdžiai nuversti, bet ne Lietuvos kariniam pasipriešinimui sunaikinti. Tai būtų tiktais vienas iš karinių taikinių, tikriausiai pagrindinis taikinys būtų Suvalkų koridoriaus užėmimas. Ir galiausiai, dabar ne tarpukario laikotarpis kai tankai judėdavo be pėstininkų. Tankų batalionas turi pėstininkų palaikymą. Mechanizuoti ir motorizuoti batalionai turi tankų palaikymą. Neturėjimas efektyvios ginkluotės prieš tankus reikš tai, kad jie visados prasimuš prieš mūsų gynybą ir įvykdys jiems iškeltas užduotis. Jeigu yra kokia nors sritis kurioje norėtume realiai kovoti tai tuomet būtų prieštankinės gynybos klausimas kadangi mūsų oponentai yra žinomi kaip ir jų strategija. Mūsų kariuomenė nesugebės sulaikyti priešo sunkiosios ginkluotės jeigu ji nebus gerai aprūpinta tiek tais CG3 kiek ir modernesniais bei brangesniais ginklais. Kokia čia nuomonė, kad ne mums ta raketinė ginkluotė priešo šarvuotų mašinų naikinimui? Jeigu viena Javelin raketa galėtume sunaikinti bent vieną pasenusį Rusijos BTR 80 šarvuotą mašiną, tai būtų didžiulis laimėjimas tam prieštankiniam būriui, nes ne tik jis labai efektyviai ekonomiškai naikina priešo pajėgas, tačiau kartu padaro daug žmoniškųjų išteklių, nes yra tikimybė, kad šarvuotis veš priešo pėstininkus ar jis buvo skirtas jų gabenimui ateityje. Taip pat, priešo sunkiosios ginkluotės sunaikinimas reikš tai, kad jo galimybės pulti yra labai stipriai sumažintos. Be mobilios, šarvuotos technikos nėra įmanomas joks agresyvus priešo judėjimas. Tą mes matome iš statinių karų visame pasaulyje, ten kur nėra mobilios, šarvuotos karinės technikos, karai dažnai tampa fronto linijos bei atricijos klausimu. Lietuva šiuo atžvilgiu turi gal apie 100'tą Javelin paleidimo prietaisų ir kokį 220 raketų. Su specifika čia sunkokai, nes retai kur skelbiama tokia informacija viešai ir galiu čia stipriai klysti tačiau kažkaip įtartinai tokios pardavimo sutartys buvo sudarytos per gyvavimo laikotarpį. Gali visai būti, kad turime daug paleidimo sistemų, bet mažai raketų, ypač kai jos dar jos ir susinaudoja treniravimuisi. Dažna bėda su sudėtinga ginkluote kai amunicijos nėra užperkama pakankamai, tos pačios problemos dabar kamuoja ir Vokiečius. Tarkime, imkime 100 paleidimo platformų su 2 raketomis per komandą. Ši ginkluotė yra išskirstyta 7 Lietuvos batalionams. Kiekvienas batalionas privalo turėti savo prieštankinį skyrių. Kiekvienas skyriaus prieštankinis būrys turi turėti apie 10 paleidimo platformas. Taigi minimaliai mums reikia 70 paleidimo platformų bei 140 raketų neskaitant savanorių pajėgų. Platformų atrodo turime tačiau mano nuomone reikėtų stipriai užsipirkti šių raketų ir žinodami priešo charakterį, praplėsti mūsų batalionų sudėtį. Vietoje vieno prieštankinio būrio kiekvienam batalionui reikėtų turėti bent du prieštankinius būrius ar galimybei esant, tris. Idealiu atveju, kiekvienai kuopai turėtų būti organiškai priskirtas prieštankinis būrys išlaikant 30'imt Javelin paleidimo sistemų per batalioną santykį. 210'imt paleidimo sistemų per kariuomenę neskaitant šauktinių. Šiuo metu atrodo tiek sistemų jau turėtume turėti ir po vieną raketą vienai sistemai, bet realiai reikėtų jų nusipirkti 2 tūkstančius. Tokia agresyvi ginklavimosi politika mano manymu yra reikalinga tam, kad užtikrintume priešo didžiulius techninius nuostolius jam veikiant mūsų teritorijoje. Stiprūs technikos nuostoliai stipriai susilpnintų jo tolimesnį puolimą mūsų sąjungininkų bei jiems labai padėtų jų pačių kare. Ši ginkluotė būtų naudinga tiek atvirame kare tiek ir tolimesniame partizaniniame kare.

Lithuania: 40 launchers. The first European country to receive this launcher and missile system (2001).[45] In December 2015 DSCA approved for a possible Foreign Military Sale to Lithuania for another 220 missiles and 74 CLUs for $55 million.[46]

Planavo tai planavo, o nupirko kažką už dvigubai didesnes sumas nenurodant jokios specifikos. Ir kažin kiek tie mūsų ministrai aiškinosi kuri sistema būtų geriau, nupirkta ginkluotės daug, tačiau Javelin sistema yra viena iš brangiausių galimų alternatyvų. Tačiau atrodo, kad egzistuoja kažkokia JAV pagalba Lietuvai šiuo aspektu. Pagal tai kaip yra išskiriamos dvi kontrakto dalys, raketoms 104 milijonai dolerių ir 13, kitur 10 milijonų dolerių paleidimo įrenginiams bei palaikymo kontraktams. Gali būti, kad raketų užpirkta ne daugiau nei 900'tai, pačiu didžiausiu galimu variantu. Spėčiau pats, kad prie tų 220 raketų buvo nupirkta papildomai kokios 500 ar daugiau raketų. Iš kitos pusės, nebeišeis man juokauti, kad turime netgi kas dvi raketas kiekvienai prieštankinei sekcijai! https://kam.lt/en/news_1098/current_iss ... stems.html https://kam.lt/en/news_1098/current_iss ... tml?pbck=0 Javelin kaip ir visos iš viršaus atakuojančios sistemos iš principo yra efektyviausios dėl savo puolimo būdo. Tiktais naujos kartos tankai kurie bus gaminami šį dešimtmetį turi efektyvius šarvus prieš Javelin sistemas.

Na prie Jawelin nepamirškim berods spike lr (berods tokiais apginkluoti mūsų vilkai yra/bus) tai dar 80 vnt