Tik nesijuokite - mokslininkai apie tai labai rimtai galvoja: kaip ančių plunksnos gali įkvėpti efektyvesnių laivų sukūrimą? ()
Ar kada esate pažvelgę į antį ir pagalvoję, kad pasaulinė transporto sistema galėtų iš jos turėti naudos?
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Ančių plunksnos nesušlapa - jos atstumia vandenį, apsaugodamos vidinį pūkų sluosnį nuo drėgmės. Antis gali pasinerti po vandeniu, o tada iškilti praktiškai visiškai sausa. Tai padeda paukščiams nesušalti.
Šį įdomi anties plunksnų savybė nėra unikali - panašiai veikia daugelio vandens paukščių plunksnos. Tą hidrofobinį efektą joms suteikia natūralus riebalų sluoksnis ir mikroskopinė struktūra. Mokslininkai taip pat pastebėjo, kad ančių plunksnos persidengia ypatingu būdu, kuris sukuria lygų ir vandeniui nelaidų paviršių.
JAV mokslininkai pastebėjo, kad tarp ančių plunksnų sluoksnių yra įkalinami nedideli vandens burbulai. Jie taip pat neleidžia vandeniui prasiskverbti gilyn. Oro burbulai išlaiko tvarkingą plunksnų struktūrą, kuri leidžia paukščiams tiesiog nusipurtyti vandens lašus.
Mokslininkai nusprendė pasigaminti anties plunksnų iš aliuminio. Lazeriu išpjauta plunksna netgi gavo mažus plaukelius. Taip sukurta metalinė plunksna pasižymėjo itin dideliu paviršiaus plotu ir galėjo efektyviai įkalinti oro burbulus. Laboratoriniuose bandymuose sintetinės plunksnos pasirodė lygiai taip pat gerai kaip ir tikros. Tik kokia iš jų nauda?
Na, mokslininkai mano, kad šį efektą pavyktų atkartoti ir ant laivų korpusų. Tai padėtų sumažinti hidrodinaminį pasipriešinimą. Be to, galbūt ir polipai ne taip noriai augtų ant tokio paviršiaus. Toks korpusas leistų laivui sudeginti mažiau degalų, o ir valyti jį reikėtų rečiau.