Žlungant Afganistano vyriausybei, į valdžią vėl grįžta viduramžių metodais valdęs Talibanas. Bet iš kur kilo šis islamistinis judėjimas, kaip jam pirmą kartą pavyko perimti šalies kontrolę iki 2001 m. ateinant JAV koalicijai.

Talibanas (farsi kalba – mokiniai, žinių siekėjai) yra sunitų islamo fundamentalistų judėjimas, iškilęs į valdžią po 1989 m. Sovietų Sąjungos pasitraukimo iš Afganistano.

Talibanas, valdęs šalį 1996–2001 m., laikėsi griežto islamo teisės (šariato) aiškinimo, dėl kurio buvo žiauriai elgiamasi su daugeliu afganų, ypač su moterimis.

20 metų kariavę su JAV koalicijos pajėgomis, 2021 metais talibai grįžo į karų nusiaubto Afganistano valdžią.

Sovietų pasitraukimas iš Afganistano ir tolesnis pilietinis karas

Susidūrusi su didėjančiu tarptautiniu spaudimu ir patyrusi daugybe aukų, 1989 m. SSRS pasitraukė iš Afganistano, tačiau iki 1992 m. toliau rėmė Afganistano prezidentą Mohammadą Najibullah.

Nuo 1989 iki 1992 metų Najibullah vyriausybė bandė išspręsti vykstantį pilietinį karą be sovietų karių.

Najibullah bandė sukurti paramą savo vyriausybei, vaizduodamas ją kaip islamišką, o 1990 m. konstitucijoje šalis oficialiai tapo islamo valstybe ir buvo pašalintos visos komunizmo nuorodos.

Nepaisant to, Najibullah nesulaukė jokios reikšmingos paramos, o 1991 metų gruodį iširus Sovietų Sąjungai, jis liko be užsienio pagalbos.

Tai kartu su vidiniu jo vyriausybės žlugimu lėmė, kad 1992 m. balandžio mėn. jis buvo pašalintas iš valdžios. Po Najibullah vyriausybės žlugimo, pagal Peshawar susitarimą – taikos ir galios pasidalijimo susitarimą – buvo įkurta pokomunistinė Afganistano Islamo Valstybė.

1992 m. balandžio 25 d. kilo pilietinis karas tarp trijų, vėliau penkių ar šešių mudžahedų armijų, kai „Hezb-e Islami Gulbuddin“ partija, vadovaujama Gulbuddino Hekmatjaro ir palaikoma Pakistano Tarnybinės žvalgybos (ISI), atsisakė sudaryti koalicinę vyriausybę su kitomis mudžahedų grupuotėmis ir pabandė užkariauti Kabulą.

Šalis paniro į suirutę. Žiaurumus įvykdė skirtingų ginkluotų grupuočių asmenys, o Kabule kilo chaosas. Civiliai gyventojai nebuvo apsaugoti nuo žmogžudysčių ir prievartavimų.

Skaičiuojama, kad per intensyviausią bombardavimo laikotarpį 1994 m žuvo 25 000 žmonių, o Kabulas buvo stipriai apgriautas. Dėl karo pusė milijono žmonių pabėgo iš Afganistano.

Talibano atsiradimas

Talibaną 1994 m. rugsėjo mėn. gimtajame Kandaharo mieste su 50 mokinių įkūrė Mulla Mohammadas Omaras. Jis nuo 1992 m. mokėsi religinėje islamo mokykloje Maiwando mieste (šiaurinė Kandaharo provincija).

Omaras buvo nepatenkintas, kad po komunistinės valdžios nuvertimo  nebuvo įvesti islamo įstatymai  ir dabar su savo grupe įsipareigojo atsikratyti Afganistano karo vadų.

Per kelis mėnesius prie grupės prisijungė 15 000 Pakistano religinių mokyklų moksleivių, dažnai pabėgėlių iš Afganistano.

Talibanas perima valdžią

Talibanas pirmą kartą 1994 metais perėmė pietų Afganistano kontrolę ir privertė pasiduoti dešimtis vietinių puštūnų lyderių.

1994 m. pabaigoje karo vado Ahmado Shaho Massoudo pajėgos perėmė Kabulą. Rabbani vyriausybė ėmėsi veiksmų atnaujinti teismų darbą, atkurti teisėtvarką ir inicijuoti visos šalies politinį procesą, kurio tikslas – nacionalinis konsolidavimas ir demokratiniai rinkimai. Massoudas pakvietė Talibano lyderius prisijungti prie šio proceso, tačiau jie atsisakė.

Ankstyvas Talibano pergales 1994 metų pabaigoje sekė daugybė pralaimėjimų, dėl kurių buvo patirti dideli nuostoliai.

Talibanas 1995 m. pradžioje bandė užimti Kabulą, tačiau Massoudo vadovaujamos pajėgos juos atmušė.

1996 m. rugsėjo mėn., kai Talibanas, gavęs karinę paramą iš Pakistano ir finansinę paramą iš Saudo Arabijos, ruošėsi kitam dideliam puolimui, Massoudas įsakė visiškai trauktis iš Kabulo.

Tą patį mėnesį Talibanas užėmė Kabulą ir įkūrė Afganistano Islamo Emyratą. Jie įvedė griežtą šariato formą, panašią į praktikuojamą Saudo Arabijoje.

Tarptautiniu mastu Talibanas buvo pasmerktas už tai, kad šiurkščiai vykdė savo islamo šariato teisės aiškinimą, dėl kurio buvo žiauriai elgiamasi su daugeliu afganų, ypač su moterimis.

1996–2001 m., valdant Talibanui, grupuotė ir jų sąjungininkai įvykdė Afganistano civilių gyventojų žudynes, neleido JT aprūpinti maistu 160 000 badaujančių civilių gyventojų ir vykdė išdegintos žemės politiką – sudegino didžiulius derlingos žemės plotus ir sunaikino dešimtis tūkstančių namų.

Žiauraus režimo simboliu tapo garsiųjų Bamijano Budos statulų, įrašytų į UNESCO paveldo sąrašą, susprogdinimas 2001 m. kovą.

Po 2001 m. rugsėjo 11 d. išpuolių JAV, grupuotė buvo apkaltinta terorizmu, kaip konkrečia taktika siekiant savo ideologinių ir politinių tikslų.

Keletas Talibano ir „Al Qaeda“ vadų taip pat valdė prekybos žmonėmis tinklą, pagrobė moteris ir pardavinėjo jas į sekso vergiją Afganistane ir Pakistane.

Tęsinys kitame puslapyje:

Komentarai (105)