Tinklapis „Kapitalizmo istorijos muziejus“ arba pasaulis iš kairiojo kampo

Ar kartais užuot mokęsis istorijos ir ekonomikos, nesitreniravai fleimint? Paėmei vieną skaičiuką be konteksto. Geriau pasižiūrėk, kiek vaikų mirštamumas 100 000 pasiskirstęs visame pasaulyje, ir kaip jis kito laikui bėgant. Dar geriau - palygink vidutinę gyvenimo trukmę, būsto plotą, komunikacijų išvystymą... Kad mažas procentas žmonių valdo didžiąją dalį turto - tai ne rodiklis, jei vidutinis sluoksnis gausus, ir jam pakanka energetinių resursų, komforto. Turėdamas omeny komfortą, kalbu apie gerovę - socialistinis rojus į jį nė kiek nepanašus, kadangi nebuvo ištisos šeimos grūsdavosi viename barako kambarėlyje, sukiužęs žiguliukas buvo prabanga, prekių pasirinkimo nulis, maisto talonai, dar ir dabar išėję iš TSRS rojaus, turime būstų be vandentiekio ir elektros (ir ne kur nors kalnuose, o urbanizuotose vietovėse). Kapitalizmo "vergai" turi daugiau komforto. Be to, jų niekas neverčia dirbti per daug valandų, be atlygio - tai kokia čia vergovė? Palyginkim, kokiai saujelei oligarchų dauguma turtų priklausė Romoje, monarchijos laikais, kad ir dabartinėje Kinijoje. Nulinis kriterijus, jei likusių turtų pakanka likusiai daugumai. Ir, beje, kaip tik tie oligarchai per visą istoriją labiausiai skatino žmonių laisves ir teises. Turėdamas monopolį, pradedi rūpintis darbuotojais, nes suvaldyti tą masę išorės jėgos nebepadeda. Nebegali tokiais tempais nurašinėti darbuotojų ir rasti naujų, todėl stengiesi kelti jų gyvenimo kokybę ir motyvaciją. Didieji "vergvaldžiai" - kaip JAV Rokfeleris, Fordas, pas mus - Lubys tą puikiai supranta. Jiems nebereikia kovoti dėl išlikimo, jiems reikia darbuotojų lojalumo ir nepriekaištingo įvaizdžio. Konkurentus tampa lengviau "suvalgyti" ne okupuojant jų nišas, o persiviliojant darbuotojus. Juk pensijos, darbuotojų apgyvendinimas ir maitinimas, privaloma sveikatos apsauga, darbo sauga ir švietimas, profsąjungos, perėjimas nuo juodos darbo jėgos prie kvalifikuotos konvejerių priežiūros - būtent Rokfelerio ir Fordo inovacijos. Ypač šis aspektas aktualus dabar, globalioje ekonomikoje. Būtent oligarchai savo imperijose stato "gerovės visuomenės" pamatus, nuo kurių prasideda realus socializmas. Anksčiau ar vėliau tas pačias idėjas perima visa valstybė, nes be jų konkurentai tampa nebepajėgūs konkuruoti, o jų darbuotojai pradeda reikalauti teisių ("sumažink darbo valandas, arba išeisim pas oligarchą"). Pažiūrėkim, kaip iš vergovės išsivadavo JAV. Būtent šiauriečiai baltieji suprato, kad atšiauraus klimato sąlygomis vergai beverčiai, jei patys nerodys išradingumo ir motyvacijos, jei stips kaip musės. Suprato, kad pigiau yra ne pirkti vergus, o priglausti pabėgelius ir su jais bendradarbiauti. Ne vergai sukėlė revoliuciją, o buvę vergvaldžiai. Ir, kai reikėjo kautis, buvę vergai stojo jų palaikyti, kai pietiečiai dar turėjo atlaikyti kylantį spaudimą ir masinį dezertyravimą iš vidaus. Todėl, suprask, negali būti staigios revoliucijos be pereinamojo laikotarpio. Negali žmonės, anksčiau neturėję laisvių ir teisių, sukurti sveikais santykiais pagrįstos visuomenės. Ir kol kas tik laukinis kapitalizmas turi tokią sėkmės istoriją.

(Lietuvoje puikiai jautėsi šveicarai Josephas Ehretas (tapęs Juozu Eretu) ir Alfredas Sennas (garsus kalbininkas, amerikiečių istoriko Alfredo Ericho Senno tėvas), rusas Levas Karsavinas, iš Suomijos kilęs ir keturias kultūras - Suomijos švedų, rusų, vokiečių ir lietuvių - savyje sujungęs Vosylius Sezemanas. Ypač pabrėžčiau europinio masto mąstytojus - religinį filosofą ir kultūros istoriką L.Karsaviną, atvykusį į Kauną iš Paryžiaus, ir filosofą V.Sezemaną, pasirinkusį Kauną tuomet, kai teko dirbti Marburge. Tai dvi akademinio pasaulio viršūnės, kurių nepranoko joks mūsų šalies humanitaras. Abiejų būta aukščiausio rango akademikų, galėjusių tapti garsenybėmis bet kurioje Vakarų šalyje. Abu priėmė 1922 m. įsteigto Lietuvos universiteto (1930 m. tapusio Vytauto Didžiojo) kvietimą tapti profesoriais. Abu tobulai išmoko lietuvių kalbą ir pavertė ją savo kūrybos kalba. Abu buvo rusų kultūros žmonės, domėjęsi eurazijizmo srove rusų filosofijoje ir religinėje mintyje (tik šiukštu nepainioti jos su tuo pačiu terminu įvardijamais fašistiniais Aleksandro Dugino kliedesiais nūdienos Rusijoje). L.Karsavinas gavo kvietimą dirbti Oksfordo universitete, bet nusprendė likti VDU Kaune.) Galbūt būtų galima sužinoti tamstos šaltinį, kuriame remiesi, kalbėdamas apie VDU?

http://internet.ktu.lt/lt/mokslas/konf0 ... 7/1_8.html Per 18 nepriklausomybės metų universitetas išleido 3790 absolventų – tai daugiau negu 80% visų tarpukario Lietuvoje parengtų specialistų

Labai jau daug prirašyta, tai užtrukčiau ilgai, kol viską atsakyčiau, todėl tik dėl tų trėmimų atsakysiu. Pirmiausia taip, sakydamas "trėmimai laisvoj Lietuvoj", turėjau galvoje pusiau metaforiškai, pusiau rimtai. Kadangi tokie trėmimai, kokie buvo XX a. mano manymu jau nelabai gali būti XXI a. sąlygomis. Paprasčiausiai trėmimai evoliucionavo, įgavo kitą formą, švelnesnę, tačiau apgaulingesnę. Ir tai, kas mūsų valdžios yra vadinama "nekenksminga emigracija" yra tikrų tikriausi XXI a. trėmimai.

Ribotas dar žmonių mąstymas, toliau socializmo, kapitalizmo ar komunizmo niekas nemato...

Turi alternatyvų kapitalizmui? Komunizmas? Tai tik utopija kaip ir amžinasis variklis. To nebus, nes žmonių prigimtis yra visiškai kita. Komunizmas per prievartą? Tai galiausiai vistiek žlunga. Anarchija? Tyliu. Jei jau komunizmas utopija, tai anarchija - svajuko dramblionės. Kolkas nėra nieko geriau už kapitalistinę santvarką. Keli žmonės valdo Žemės resursus? Tai kodėl tu ne vienas iš jų? Jie pasiekė tai daugiau ar mažiau patys. IMHO komunizmo pagrindinė yda - nuosavybės neturėjimas (intelektinės, materialinės). Didžiosios kompanijos (monopolininkės), pvz. Google, Sony, Apple ir pan., buvo sukurtos iš idėjos. Dauguma jų pirma dirbo pogrindyje, kol atsirado tikrų investuotojų. O jeigu viskas priklausytų valstybei? Kokia prasmė man dirbti ir kurti, jei man iš to jokios naudos? Dėl visų gerovės? Aš taip nedaryčiau. Beveik visi iš mūsų turi tokias pačias galimybes tapti milijonieriais ar kurtis verslą. Nemaža dalis dabartinių milijardierių buvo skurdžiai, bet jie turėjo viziją ir sugebėjo ją įgyvendyti. Kas tau trugdo tai padaryti? Tūkstančiai vaikų miršta iš bado... o prie komunizmo būtų kitaip? Jeigu dykumos nederlingos, tai santvarka nesvarbu - ten nieko auginti negali (išskyrus GMO) ir jie vistiek badaus, nes egzistuos maisto stygius. Kapitalizmas turi daug ydų, tai tiesa, bet kolkas gyvenimo kokybė geriausia būtent prie kapitalistinių laikų. Aš už santvarkos redagavimą, bet kolkas nežinau (ar kas nors žino?) alternatyvos.

Girdėjai apie Machnovščyną? Jei ne - pasidomėk. Ir tik tada daryk tokias išvadas.

Dėkui, pasiskaitysiu

Va, tarp kitko ir čia yra: P.S. Laisvoji teritorija ir Machnoščyna, tai vienas ir tas pats. P.P.S. Čia matyt dėl kabučių nesukuria nuorodos. Nusikopinsi.

Prie komunizmo butu visi lygus ! Is kiekvieno pagal sugebejimus, kiekvienam pagal galimybes. Kadangi dar yra labai daug zmoniu mastanciu kaip Tamsta: "Kokia prasmė man dirbti ir kurti, jei man iš to jokios naudos? Dėl visų gerovės? Aš taip nedaryčiau." - komunizmas dar tolokai...

Būtent! Ir dar daugiau kapitalizmas po truputį eina link to, ką komunistai skambiai vadindavo tautų lygybe. Esant laisvos rinkos ekonomikai kompanijos siekdamos maksimizuoti pelną ieško kuo pigesnės darbo jėgos ir taip investuoja į skurdžias šalis. Duoda jiems darbo tempia jų ekonomiką iš dugno, mažėja bedarbių ir todėl geri darbuotojai imami vertinti labiau, o tai kelia darbo jėgos kainą. Tuo tarpu labiau išsivysčiusiose kapitalistinėse šalyse gaunasi atvirkštinis procesas. Žinoma tai vyksta labai pamažu, tačiau tendencijos ryškėja.

Žmonių lygybė alkstančių nepamaitintų. Kaip ir sakiau, nederlingoje vietovėje dėl santvarkos pakeitimo grūdų neužauginsi. Taip, komunizmas dar labai labai toli. Bet aš taip visad mąsčiau ir kolkas nematau savo kapitalistiniame mąstyme nieko blogo. Man pasiekti savo tikslus sudarytos tokios pat sąlygos kaip ir daugumai mano mokyklos mokinių, tačiau pvz., verslu užsiiminėja tik nedaugelis. Ar mes kalti, kad kiti neverslūs? Kad kiti pasyvūs ir sugeba tik kalbėti "turtingi dėdės gauna visko ko nori"? Bet mes visi galime pasiekti savo tikslų, tik reikia to norėti. Kapitalizmo pliusas yra tame, kad iš principo kiekvienas gali pradėti savo verslą ir vystyti idėją. Jei ji gera - tau pasiseks. Tarkime imkim Google pavyzdį. Kokia man prasmė kurti naują paieškos sistemą (kaip padarė Larry Page), jeigu man nuo to nebus geriau? Arba asmeninis pavyzdys: be to, kad mokaus mokykloje, užsiiminėju verslu (jei galima taip pavadinti, pajamos tai juokingos, bet svarbu praktika), tai dar dalyvauju konkursuose, tokiuose kaip "Jaunųjų mokslinkų" ar "Idėjų mugė" ir pan. Vadinasi, aš atiduodu bene visą savo laisvą laiką tam, kad pats ką nors pasiekčiau. Aš pats sau kuriu ateitį, nes žinau, kad kasmet mano darbai gerėja ir galbūt galiausiai pateksiu į ES etapą. Tuomet man atsiveria plačios galimybės susirasti privačius investuotojus, o gal net puikų darbą, plius, tai labai gražiai atsispindės motyvaciniam laiške. Aš visą tai darau aukodamas tai, kuo galėčiau mėgautis, o tuo tarpu koks nors Petras šlifuoja gatves, nors jam niekas netrugdo kurti savo ateities. Tai ar mes verti lygybės? Jei būtų komunizmas, kokia prasmė man aukoti savo laisvą laiką?

Pritariu YoYo, komunizmas durna santvarka.

Nemanau, jog ji durna, nes yra peremta labai gražiais norais, bet tik tiek. Komunizmas, mano nuomone, turi daugiau ydų, nei kapitalizmas, o pastarasis jų turi iki soties. Mes esame tokioje santvarkoje, kuri atrodo yra geriausias pasirinkimas, nes kaip ir sakiau, geresnės kolkas nežinau. Teisingai čia kažkas minėjo - per siaurai žiūrime. Reikėtų kurti naują santvarką nuo pagrindų, kuri suderintų kapitalizmo ir komunizmo pliusius, bet ar tai įmanoma?

SSRS niekas per daug nesiskundė. Nes niekam neleido. Jei nesiskundžia, tai gal neįsivaizduoja geresnio gyvenimo, o ir propaganda daro savo. Dėla anarchizmo dar parašysiu vėliau.

Pritrūkom argumentų? Visados geriausia nuleisti viską iš viršaus, neatsiklausti to reikia ar ne, oi, ir aš čia ne apie komunizmo įvedinėjimą šneku Taigi, JAV nešama demokratija, tai tarnavimas JAV ir ne kitaip.

Vietoj laisvos rinkos arba planinę ekonimiką, arba visišką kapitalizmą siūlo Apgailėtina

O JAV apšaukia tariamais teroristais ir kalėjime "pagydo" kelis mėnesius,ne mažiau efektinga