Pasyvus būstas su įprastinėmis statybinėmis medžiagomis atsieina nepigiai  (8)

Ieškome atsakymo, ar galima Lietuvoje pasistatyti energiją taupantį, vadinamąjį pasyvų namą. Europoje populiarėja pastatai, kuriuose šiluma išlaikoma išsiverčiant be papildomos energijos arba minimaliomis jos sąnaudomis.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Atsiliekame keliais dešimtmečiais

Kaip, panaudojant šiuolaikines statybines medžiagas ir technologijas, sukurti energiją tausojantį būstą (kitaip sakant, pasyvųjį), Vakarų Europoje susidomėta dar tada, kai mes už 1 kWh mokėjome 7 ct. Vokietijoje 1988 m. buvo įkurtas Pasyvaus namo institutas, ir per pirmąjį dešimtmetį pastatyti pirmieji naująją statybos koncepciją atitinkantys namai. Ir dabar šios srities lyderiai – austrai, vokiečiai. Po trejų metų Austrijoje bus statomi tik energiją tausojantys namai.

Vadinamuoju pasyviu namu susirūpinta jau ir Lietuvoje. Šiemet prabilta apie tai, kad būtina įstatymiškai nustatyti tokio namo apibrėžimą ir jo standartus teisės aktuose. Aplinkos ministerija kartu su Būsto ir urbanistinės plėtros agentūra bendradarbiauja su austrais.

Rugpjūčio pabaigoje Austrijos specialistai pristatė kelis mūsų šaliai pritaikytus priešprojektinius pasyviojo namo pasiūlymus. Po kelerių metų Lietuvoje bus įgyvendinta tokio namo, pirmiausia skirto socialinio būsto reikmėms, idėja. Būstas, be abejonės, bus parodomasis.

Taupaus namo apibrėžimą specialistai nusako taip: tokiame pastate per metus šildymui suvartojama mažiau nei 15 kWh/kv. m energijos (atitinkamai apie 1,5 l dyzelinio kuro arba tiek pat gamtinių dujų), o maksimalios energijos sąnaudos kartu su vandens šildymu, apšvietimu, buitiniais elektros prietaisais nesiekia 120 kWh/kv. m.

Privačių bendrovių iniciatyva

Statant taupų namą, siekiama užkirsti kelią bet kokiems šilumos nuostoliams, be to, pasitelkti nemokamus šaltinius: saulę, buitinius prietaisus ir kitą natūralią aplinkos šilumą.

Vienu sakiniu nusakomi tikslai slepia sudėtingas technologijas. Būtinas rūpestingas apšiltinimas, specialūs langai ir durys, be to, rekuperacinė vėdinimo sistema, užtikrinanti šilumos grąžinimą pakartotiniam vartojimui. Šilumą padeda taupyti netgi būsto projektavimo niuansai: planavimas pasaulio šalių atžvilgiu, nesudėtingos formos architektūra, kad galima būtų gerai izoliuoti išorines atitvaras.

Pasyviojo sąvoką atitinkantis, pakankamai sandarus namas energetiniu požiūriu yra saugus: išjungus šilumos šaltinį, pastate temperatūra net spaudžiant 15 laipsnių šalčiui per parą nukrinta vos 1 laipsniu.

Koks būstas mūsų klimato sąlygomis būtų optimalus? Kokio reikėtų šiltinamojo sluoksnio, kokius papildomus energijos šaltinius efektyviausia rinktis? Vienos pirmųjų atsakymo į šiuos bei kitus tausojančiam namui aktualius klausimus ėmėsi ieškoti ir privačios bendrovės.

Pasyviajam pastatui keliamas užduotis gvildena mažiausiai dvi nesusijusios statytojų grupės. Vienos iš jų projektas pagarsintas labiausiai: penkios bendrovės, pasitelkusios Kauno technologijos universiteto Architektūros ir statybos instituto bei Statybos produkcijos sertifikavimo centrą, suvienytomis jėgomis šiemet ėmėsi įgyvendinti eksperimentinio būsto projektą.

Eksperimentinis namas

Architekto Ryčio Kripo projektuotas pasyvusis namas – dviejų aukštų, poliniais pamatais, 214 kv. m. Tikimasi, kad tokiam pastatui apšildyti per metus pakaks 2250 kWh.

Gyvenamosios patalpos išdėstytos pietinėje namo dalyje, pagalbinės – šiaurinėje. Pagrindinis pastato fasadas orientuotas į pietus. Stogas vienšlaitis.

Vidaus ir išorės sienos – plytų mūro. Išorės sienos apšiltintos 35 cm, stogas – 36 cm akmens vata, pirmojo aukšto cementinės grindys – su 25 cm storio šiltinamuoju sluoksniu. Garažo sienos lengvų konstrukcijų, su akmens vatos užpildu.

Langų rėmai mediniai (pušiniai), su specialia įlieta šilumos izoliacine medžiaga, 110 mm storio, stiklo paketai – 3 stiklų.

Numatomas kondensacinis dujinis katilas su įmontuotu 50 l karšto vandens pašildytuvu. Šildymo sistema kombinuota: grindinis šildymas, kai kuriose patalpose – vandeniniai radiatoriai. Šildymo funkciją atlieka ir mechaninio vėdinimo sistema.

Statybą planuota pradėti dar vasarą. Tačiau projektavimo ir normatyvų derinimo procesui užtrukus, statybos pradžia atidėta pavasariui.

Šioje srityje patirtį turinčiose šalyse energiją tausojančių pastatų statyba atsieina apie 12 proc. brangiau.

Kitoks variantas

Viena Lietuvos ir Vokietijos bendra įmonė tvirtina, kad energiją taupančius namus Lietuvoje stato bei konsultacijas šiais klausimais teikia jau dvejus metus. Vilniuje šios įmonės vadovas, vokietis, ir sau pasistatė tokį namą.

Pastatas 330 kv. m ploto, vienaukštis, šlaitiniu stogu. Beveik visi langai orientuoti į pietų pusę (šiaurinėje pusėje – nė vieno).

Sienos sumūrytos iš 38 cm storio keraminių blokelių, apšiltintos 25 cm storio polistireninio putplasčio plokštėmis. Bendras išorinių konstrukcijų „sumuštinis“ yra 63 cm storio. Polistireniniu putplasčiu apšiltintos ir įėjimo durys. Langai trijų stiklo paketų, penkių kamerų profilio (dvi kameros pripildytos šiltinamosios medžiagos).

Name įdiegtas geoterminis šildymas (grindys šildomos vandeniu). Buities reikmėms vandenį šildo saulės kolektorius. Sumontuota rekuperacinė vėdinimo sistema. Visa namo šildymo ir vėdinimo sistema sujungta į centrinį kompiuterį.

Kitokie sprendimai

Lietuvos medinių namų gamintojų asociacijos vadovas Darius Jakubauskas, aplankęs Vokietijoje rengiamą energijai taupių namų parodą, taip pat užsidegė modernia statybos koncepcija. Specializuotoje spaudoje jis paskelbė išsamų straipsnį, o lapkričio mėnesį Vilniuje vykusios parodos „Protingi namai“ metu surengė seminarą.

D.Jakubausko įsitikinimu, taupaus namo statyba Lietuvoje atsieitų daug pigiau pasirinkus ne plytų ar blokelių, o medinio karkaso sienas. Tokio pagrindo statyba ne tik pigesnė, bet ir spartesnė. O norimą efektą – sienų varžą ir energetinį efektyvumą – lemia tinkamai parinktas šiltinamasis sluoksnis. Nelygu medžiaga ir šiltinama pastato konstrukcija, reikalingas būtų 30–50 cm storio apšiltinimas.

Kad ir kaip būtų, kiekviena tam tikriems gamintojams atstovaujanti firma tvirtina, kad būtent jų siūlomas variantas yra optimalus. Nešališkų siūlymų, matyt, teks dar laukti ne vienus metus.

Pasyviojo namo koncepcijos Lietuvoje populiarintojai kol kas sutaria tik dėl vieno esminio dalyko. Kitų šalių pavyzdys yra pamokantis – taupių ir aplinkai draugiškų būstų statybą gali išjudinti tik valstybė. Skatinimo formos gali būti įvairios: sumažinti mokesčiai ar lengvatinis kreditas, o gal kuriam nors laikui suteikiama ženkli nuolaida kurui įsigyti.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: Valstiečių laikraštis
Valstiečių laikraštis
Autoriai: Irma Dubovičienė
(2)
(0)
(1)

Komentarai (8)