Urano kainos šiemet gali augti dvigubai  (4)

Šiais metais urano kainos gali išaugti du kartus. Žaliavos, skirtos branduolinių reaktorių kurui gaminti, kaina gali viršyti 80 USD už svarą. Šiuo metu uranas kainuoja 47 USD. Taip atsitiks, jei į rinką grįš ne tik energetikai, bet ir investuotojai. Apie tai rašo BFM.ruco portalas su nuoroda į „TradeTech“ kompanijos ekspertus.

Uraną išgaunančių kompanijų konferencijoje, vykusioje Keiptaune, „TradeTech“ vykdomasis direktorius Gene Clarkas pareiškė: „Urano kainos gali atsigauti greičiau, jei atsinaujins investicinio segmento aktyvumas. Kai kartu su investuotojų susidomėjimu į rinką sugrįš energetinės kompanijos, kaina gali pasiekti 80 USD už svarą. Jei tai neatsitiks, pagal mūsų modelį, kaina šiais ir kitais metais svyruos 40-46 USD už svarą ribose“.

BFM.ru primena, kad urano kaina pasiekė istorinio 136 USD už svarą piko 2007 m. birželį. Tada rekordinio augimo priežastimi tapo naujų branduolinių reaktorių statybų visame pasaulyje programų banga. Domėjimasis branduoline energetika smarkiai išaugo dėl nenumaldomo kitų energijos resursų kainų augimo. Tuo pasinaudojo investuotojai, kurie domėjosi ne pačiu uranu, o siekė uždirbti iš augančių kainų.

Vien tik bankrutavęs „Lehman Brothers“ bankas sukaupė 450 tūkst. svarų. Tačiau naftos rinkos griūtis ir kritiškas likvidumo deficitas privertė investuotojus kuo greičiau išparduoti atsargas, o kartu ir dar labiau nuversti urano kainas.

Vis dėlto branduolinės programos jau paleistos ir žemos kainos – dar viena priežastis jų neatsakyti. Azijos-Ramiojo vandenyno regione nuosavą nekarinę branduolinę energetiką aktyviai vysto ar ruošiasi vystyti Kinija (stato 5 reaktorius), Vietnamas, Indonezija ir Indija (stato 7 reaktorius). Ketinimus statyti atominę elektrinę išreiškė Turkija. Nepaisant pasaulyje kilusio skandalo, Iranas su Rusijos pagalba tęsia atominės stoties statybas.

Net Europa, kuri po Černobylio avarijos užšaldė praktiškai visas branduolines programas, dėl neseniai kilusios dujų krizės svarsto jų atnaujinimą.

Rusijai tai atveria plačias perspektyvas. Kas 6 pasaulio reaktorius naudoja kurą, gaminamą Rusijoje. Rusijos kurą naudoja Armėnijos, Bulgarijos, Vengrijos, Vokietijos, Kinijos, Lietuvos, Olandijos, Slovakijos, Ukrainos, Suomijos, Čekijos, Švedijos, Šveicarijos elektrinės. Rusijos branduolinis kuras užima 35 proc. Korėjos, ne mažiau 10 proc. – Japonijoje.

94 proc. pasaulio urano gavybos užtikrina 10 šalių. Didžiausios urano atsargos yra Australijoje, Rusijoje, Kazachstane ir Kanadoje.

Aut. teisės: alfa.lt

(0)
(0)
(0)

Komentarai (4)

Susijusios žymos: