„nVidia“ nusivalė kojas į integruotąją grafiką „Intel HD 4000“ (4)
Per paskutinį kompanijos "nVidia" vadovybės susitikimą su analitikais buvo parodyta skaidrė, kuria grafinių sprendimų kūrėjas praktiškai nusivalė kojas į mikroprocesoriuose „Ivy Bridge“ esančią integruotąją grafikos posistemę „Intel HD 4000“.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
„nVidia“ specialistų teigimu, „Intel HD 4000“ lygio grafika neleidžia pasimėgauti daugiau nei puse 2011 metais išleistų kompiuterinių žaidimų. Patogaus žaidimo reikalavimai, pasak „nVidia“ yra: ne mažiau kaip 30 kadrų per sekundę, didesnė nei 1366×768 (arba 720p) taškų raiška, artefaktų nebuvimas, nustatymai geresni nei baziniai ar minimalūs. Tuo pačiu metu negalima nepripažinti, jog kompanija šiek tiek perlenkia lazdą. Su deklaruojamais nustatymais jau galima žaisti daugumą žaidimų, nejaučiant ypatingo diskomforto – jei žaidimas yra įdomus, grafika tampa antraeiliu dalyku. Tačiau nebūkime „Intel“ advokatais ir paklausykime, ką pasakys mikroprocesorių giganto atstovai, kuriems internetinio portalo „KitGuru“ žurnalistai parodė kaip tik šią „nVidia“ skaidrę.
Į žurnalistų klausimas atsakė Richardas Huddy'is, „Intel“ dirbantis jau keletą metų ir intensyviai plušantis prie projektų, susijusių su šios kompanijos grafiniais branduoliais. Specialisto verdiktas vienareikšmis: tai, kas parodyta „nVidia“ skaidrėje – netiesa.
Trumpai priminsime, jog R. Huddy'is savo laiku buvo komandoje, sugalvojusioje „API DirectX“ idėją, vėliau perėjusią po „Microsoft“ sparnu (kalbama apie komandą bei pačią idėją). Vėliau šis specialistas darbavosi „nVidia“, dar vėliau – ATI, ir galiausiai AMD. 2010 m. jis prisijungė prie „Intel“ grafinių procesorių kūrimo komandos.
Kompanija „Intel“, R. Huddy teigimu, glaudžiai bendradarbiauja su žaidimų kūrėjais ir daro viską, kas įmanoma, jog absoliuti dauguma vartotojų turėtų galimybę žaisti žaidimus savo asmeninių kompiuterių su integruota grafika. Tuo pačiu metu specialistas pripažįsta, jog šiandien negalima vadovautis, pavyzdžiui, kadrų per sekundę skaičiumi. Problema slypi tame, jog nešiojami kompiuteriai „pradeda ir laimi“ – jie dominuoja ir dominuos, todėl FPS skaičių padvigubinimas reiškia du kartus greitesnį baterijos išsikrovimą.
Be to, žaidimų grafikos rinka pavirto iš horizontalios, kurioje GPU kūrėjai konkuravo kiekvienoje nišoje (mobilioje ir stacionarioje), į vertikalią, kurioje žaidimas turėtų maždaug vienodai greitai veikti išmaniajame telefone, planšetėje, ultrabooke ir stacionariame kompiuteryje. Beje, gerbiamas specialistas pamiršo paminėti žaidimų konsoles, o tai geriausiai atspindi minėtąją problemą. Žaidimų kūrėjai šiandien rūpinasi dėl vieno – maksimaliai padidinti savo žaidimų nepriklausomybę nuo konkrečios platformos. Taigi „Intel“ čia – ne išimtis: ji neketina verstis per galvą ir siekti stacionariems kompiuteriams skirtos grafikos produktyvumo lygio. Tačiau sakyti, jog su „šituo daiktu“ neįmanoma žaisti, kaip tai teigia „nVidia“ – taip pat neteisinga.