Azartinių lošimų įstatymo pataisose – siūlymai įteisinti interneto cenzūrą Lietuvoje  (2)

Seimo komitetai pradėjo svarstyti Azartinių lošimų įstatymo pakeitimus, kuriuose, be kita ko, numatoma Lietuvoje įteisinti interneto cenzūrą – riboti prieigą prie nelegalių lošimo svetainių.

Trečiadienį šiuos pakeitimus svarstant Informacinės visuomenės plėtros komitetui (IVPK), posėdyje dalyvavę technologijų sektoriaus atstovai pastebėjo, kad interneto prieigos ribojimo priemonės yra brangios ir neefektyvios. Be to, įteisinus šias priemones ir interneto tiekėjams įsigijus reikiamas priemones, ateityje bus siūloma riboti prieigą ir prie kitokio pobūdžio interneto svetainių, o tuomet kiltų grėsmė informacijos laisvei, interneto neutralumui.

Lietuviškoji ACTA?

Asociacijos „Infobalt“ vardu kalbėjęs Mykolo Romerio universiteto docentas dr. Paulius Pakutinskas teigė, kad prieigos prie interneto svetainių ribojimas duotų daugiau žalos nei naudos. „Gaila ir keista, kad šis klausimas nėra plačiai diskutuojamas. Aš suprantu, kad tai nėra lošimų svarbiausias klausimas, tačiau tikrai turi labai didelės įtakos visuomenėje. Nes pradėjus kažką filtruoti, bus galima filtruoti bet ką. Galima, pavyzdžiui, „eBay“ filtruoti, nes kažkokiems mažmenininkams jis nepatinka, ir panašiai. Viso to pasekmės yra gana sudėtingos. Galima kalbėti tam tikrais atvejais ir apie Konstitucijos pažeidimus, kitas teisės normas“, – sakė P.Pakutinskas.

Jis pastebėjo, kad norint įteisinti interneto ribojimus ar filtravimą būtina į tai žiūrėti sistemiškai, nuspręsti, koks turinys bus blokuojamas, o koks – ne. Pavyzdžiui, azartinių lošimų pažeidimai pagal įstatymų „blogio hierarchiją“ net neprilyginti baudžiamajam nusikaltimui, už tai numatytos tik administracinės baudos. Vaikų pornografija, terorizmas, prekyba narkotikais ir kiti nusikaltimai vertinami kaip kur kas šiurkštesni, bet internete vis dar nėra kontroliuojami.

„Nesakau, kad tai yra visiškai nespręstinas klausimas, tačiau jis turi būti diskutuojamas ir visuomenė turi tam pritarti. Negalima to daryti slapta. Nes bus tikrai, žinokite, ACTA pavyzdys, kada pastebėjus, kas yra paslėpta po keliomis eilutėmis, kokio potencialo problemos, tikrai bus labai didelis sujudimas“, – teigė P.Pakutinskas.

Ryšių reguliavimo tarnybos Tinklų ir informacijos saugumo skyriaus vedėjas Rytis Rainys jam antrino, kad interneto neutralumas yra garantuojamas ES direktyvomis, o bet kokios filtravimo ar blokavimo priemonės yra susijusios su kišimusi į internetu perduodamą turinį. „Jei tai yra daroma, mes matome konfliktą su tinklų neutralumo klausimu, – sakė R.Rainys. – Taip pat, RRT nuomone, siūlomos blokavimo priemonės nėra efektyvios ir techniškai apeinamos.“

Finansuotų valstybė

Tiesa, pačiame įstatymo pakeitimo projekte nėra nurodoma, kokiomis priemonėmis būtų ribojama prieiga prie nelegalių lošimo svetainių – tai esą nustatytų Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Taip pat siūloma įteisinti, kad interneto tiekėjų dėl to patirtas išlaidas kompensuotų valstybė. Ekspertų vertinimu, tokios sistemos diegimas Lietuvoje galėtų kainuoti 50–100 mln. Lt, o kasmet plečiantis interneto infrastruktūrai į ją turėtų būti investuojama papildomai.

Posėdyje dalyvavę lošimus organizuojančių kompanijų atstovai tikino, kad investuoti pinigai netrukus atsipirktų. Esą šiuo metu net 75 proc. lietuvių lošėjų pinigų internete nukeliauja į nelegaliai veiklą vykdančias užsienio bendroves, o veiklą legalizavus į biudžetą būtų surenkama per 50 mln. Lt mokesčių per metus.

Beje, įstatyme numatytos ir kitos priemonės, kurios turėtų pažaboti nelegalius lošimų organizatorius. Pavyzdžiui, siūloma įpareigoti mokėjimo, kredito ar kitas finansų įstaigas nutraukti visus mokėjimus, susijusius su nelegaliais lošimais (tiek klientų pervedimus organizatoriui, tiek pastarojo išmokas laimėtojams ir kt.).

Nevienoda konkurencija

Lietuvos lošimo operatorių asociacijos prezidentas, „Olympic Casino Group Baltija“ generalinis direktorius Saulius Petravičius teigia, kad šiuo metu legaliai veiklą Lietuvoje vykdantys lošimų organizatoriai susiduria su nevienodomis konkurencinėmis sąlygomis. O norint išspręsti šią problemą reikia imtis visų efektyviausių priemonių, kad šiuo metu nelegaliai veiklą vykdančios bendrovės legalizuotųsi, išskaidrintų savo verslą ir mokėtų valstybei mokesčius.

„Mes čia dirbame, kuriame darbo vietas, mokame mokesčius ir matome, kad kuo toliau, tuo sunkiau galime konkuruoti su tais, kurie lygiai tą patį daro, tik nelegaliai, – sakė S.Petravičius. – Kitose ES šalyse, kurios yra priėmusios tokius teisės aktus, tokių grėsmių niekas neįžvelgė ir iki šiol niekas jų nemato. Matyt, čia kiekvieno yra požiūris, ką mes ten matysime. Tikslas mūsų yra vienas – kad tas verslas būtų reguliuojamas.“

Jis pridūrė, kad lietuviškasis įstatymo projektas parengtas remiantis Estijos pavyzdžiu, o ši šalis jau įrodė, kad tokios priemonės yra veiksmingos. „Šiandien Estija skaičiuoja, kad po to, kai šitas priemonių rinkinys pradėjo veikti, nelegaliame šešėlyje liko kokie 5 proc. apyvartos. Didėjo ir bendrovių skaičius, kurios pradėjo legaliai veikla verstis, apyvartos, sumokami mokesčiai. Matome, kad visos suinteresuotos šalys iš to išlošia, taigi klausimas tik, kiek ilgai mes dar lauksime“, – teigė S.Petravičius.

Seimo IVPK nariai sutarė šio klausymo svarstyme daryti pertrauką, siūlant jį tobulinti.

Azartinių lošimų įstatymo pakeitimus trečiadienį tuo pat metu svarstė Biudžeto ir finansų komitetas, tačiau kol IVPK vyko ginčai, šio komiteto nariai spėjo ir sprendimą priimti, ir kitus klausimus apsvarstyti. Šis komitetas nusprendė įstatymo pakeitimus teikti svarstyti Seimui, o iki birželio 3 dienos lauks pasiūlymų ir pastabų.

Ribojimai – neefektyvūs

Siūloma interneto filtravimo sistema sutrukdytų pasiekti interneto svetaines tik mažiausiai technologijas išmanantiems asmenims. Pavyzdžiui, dažniausiai minimą prieigos prie tinklalapio ribojimą pagal IP būtų galima apeiti pakeitus domenų vardų sistemos (DNS) kreipinius. O įdiegus sudėtingesnius sprendimus, ir mažiau patyrusiems naršytojams būtų pasiūlytos išeitys.

„Manome, kad interneto cenzūra Lietuvoje neturėtų būti įgyvendinama, juo labiau interneto paslaugų teikėjų rankomis. Pasaulinė patirtis rodo, kad ėmusis kokių nors interneto paslaugų ribojimų, netrukus atsiranda paslaugų teikėjų, kurie už nedidelį mokestį visą turinį nukreipia per savo serverius ar kitais būdais leidžia juos apeiti. Lietuvos atveju tikėtinas rezultatas būtų, pavyzdžiui, Latvijos paslaugų teikėjų paslauga, leidžianti Lietuvos vartotojų duomenų srautą užkoduoti ir nukreipti į kaimyninę valstybę. Tokiu paprastu būdu ribojimai būtų apeiti“, – sako „TEO“ komunikacijos vadovas Antanas Bubnelis.

Jis taip pat pastebėjo, kad visiškas užsienio svetainių ribojimas yra neįmanomas, o bandymai tai daryti neišvengiamai blogins paslaugų kokybę visiems interneto vartotojams. „Interneto veikimas yra paremtas principu, kad vienoje tinklo vietoje nutrūkus ryšiui ar sukūrus užkardą, duomenys gali būti perduodami kitu keliu. Toks principas buvo pasirinktas, iš esmės, rengiantis galimam linijų nutrūkimui karo atveju“, – teigė A.Bubnelis.

Aut. teisės: 15min.lt
Autoriai: Gediminas Gasiulis

(2)
(0)
(0)

Komentarai (2)

Visi šio ciklo įrašai