Atsisveikinimas su Franklinu: kodėl norima uždrausti 100 $ banknotus  (10)

Harvardo ekspertai pasiūlė uždrausti didelio nominalo banknotus kaip kovos su organizuotu nusikalstamumu priemonę. Didelio nominalo banknotų jau atsikratė Kanada ir Singapūras


Visi šio ciklo įrašai

  • 2016-01-10 Atsisveikinimas su Franklinu: kodėl norima uždrausti 100 $ banknotus  (10)

Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Grynųjų pinigų dalis kriminaliniuose sandoriuose kasmet sudaro beveik 60%. Kai kuriose nusikalstamos veiklos srityse (pvz. prekyboje narkotikais) ši dalis dar didesnė – iki 80 %. Didžiąją tos sumos dalį sudaro didelio nominalo banknotai, kuriuos lengva transportuoti. Tokias išvadas padarė HKS ekspertų grupė. Tyrimui vadovavo Peteris Sandsas, buvęs Britanijos banko Standard Chartered generalinis direktorius. Pranešimo autoriai pažymi: kasmetinė finansinių nusikaltimų visame pasaulyje apyvarta yra didesnė, nei 2 trln dolerių, o valdžia aptinka ir konfiskuoja tik ~1 % šios sumos.

Tuo tarpu teisėtoje apyvartoje stambūs banknotai nelabai svarbūs: pavyzdžiui, JAV grynaisiais apmokama tik apie 1% didesnių nei 100 $ mokėjimų nuo bendro jų skaičiaus ir 5 % nuo bendros jų apimties. Sandsas siūlo spręsti „purvinų pinigų“ problemą, uždraudžiant stambiausius didžiųjų pasaulio šalių banknotus. Jų pašalinimas iš apyvartos valstybės finansams pakenks minimaliai, tačiau suduos smūgį šešėlinei ekonomikai, mano jis.

Visų €500 nominalo kupiūrų vertė sudaro 30 % visų Europos CB spausdinamų grynųjų pinigų (€322 mlrd), tačiau vos 3 % apyvartoje esančių banknotų skaičiaus

Šešėlinė ekonomika

Sandsas siūlo iš apyvartos išimti €500,  $100, £50 ir  1000 Šveicarijos frankų banknotus. Pavyzdžiui, visų €500 nominalo kupiūrų vertė sudaro 30 % visų Europos CB spausdinamų grynųjų pinigų (€322 mlrd), tačiau vos 3 % apyvartoje esančių banknotų skaičiaus. Dėl savo retumo ir svarbaus vaidmens nusikalstamame versle, daugelis europiečių praminė €500 banknotą „Ben Ladenu“.

JAV leidžiamos 100 $ kupiūros sudaro 78 % visos grynųjų pinigų apyvartos vertės arba kiek daugiau, nei 1 trln dolerių. Tokios kupiūros pačiose JAV nelabai paplitusios: Bostono Federalinio rezervo banko pernai atlikta apklausa parodė, kad vos 5,2 % pilnamečių amerikiečių laiko tokias kupiūras piniginėse ir nuolat jomis naudojasi. Likusi suma, Sandso nuomone, arba naudojama už JAV ribų, arba naudojama neteisėtoje veikloje. Įvairiais vertinimais, už JAV ribų apyvartoje yra nuo 25 % (*.pdf) iki 70 % (*.pdf) visų FRS išleistų grynųjų pinigų.

​Kaip pripažįsta tyrimo autoriai, tikslių duomenų, kokią dalį stambaus nominalo kupiūrų naudoja nusikaltėliai, nėra. Tarp Sandso pateikiamų pavyzdžių – 206 milijonų dolerių 100 $ kupiūromis konfiskacija 2007 m. Meksike – stambiausia istorijoje su narkotikų gabenimu susijusių pinigų konfiskacija.

Linzo universiteto (Austrija) eksperto prof. Friedricho Schneiderio skaičiavimais, nuo 2003 iki 2009 metų neteisėti sandoriai grynaisiais tuo metu 38-iose EBPO narėse sudarė ~366 mlrd dolerių per metus, arba 57 % nuo visų tokių pervedimų. Tai mažiau veikia prekybos nafta (10 % atsiskaitymų grynaisiais) ir falsifikuojamos produkcijos (30 %) segmentuose, labiau – narkotikų pergabenime (80 %) ir prekyboje žmonėmis (50 %).

Stambių kupiūrų pašalinimas iš apyvartos, Sandso grupės skaičiavimais, nusikaltėlių pelnus galėtų sumažinti 10–20 %

JAV pasienio tarnybos vertinimu, vien per sieną su Meksiką kasmet narkotikų pirkimui keliauja 20–30 mlrd dolerių grynaisiais. Kontrabandininkai veža šiuos pinigus visokiose slėptuvėse,po drabužiais ir netgi savo skrandžiuose, todėl jiems itin svarbu, kad banknotų nominalas būtų kuo didesnis: dėl to netgi Amerikos kontinente neretai naudojamos €500 kupiūros. Uždraudus didelius nominalus 1 milijono dolerių suma po 20 $ svertų 50 kilogramų, ir jos transportavimui prisireiktų keturių portfelių. 1 milijono dolerių atitikmuo €500 kupiūromis sveria vos 2 kilogramus. Stambių kupiūrų pašalinimas iš apyvartos, Sandso grupės skaičiavimais, nusikaltėlių pelnus galėtų sumažinti 10–20 %.

Prieš plovimą

HKS ekspertų pasiūlymas atspindi bendrą sandorių grynaisiais pinigais kontrolės stiprinimo tendenciją. Tarptautinė finansinių priemonių kovai su pinigų plovimu kūrimo grupė (FATF) taip pat pripažįsta didelio nominalo kupiūrų apyvartą viena iš nusikalstamą veiklą palengvinančių sąlygų. Savo rekomendacijose grupė skatina visas šalis „diegti tokią sistemą, kurioje finansų institutai ir tarpininkai praneštų apie visus vidinius ir tarptautinius pervedimus, viršijančius nustatytą lygį arba atliktus didelio nominalo kupiūromis“. Vasario pradžioje Frankfurter Allgemeine Zeitung pranešė, kad Vokietijos finansų ministerija svarsto draudimą mokėti didesnes, nei 5000€ sumas grynaisiais pinigais. Lapkritį Šveicarija įtvirtino naują įstatymą, pagal kurį klientas, atlikęs pirkinį už daugiau nei 100 tūkstančių frankų, privalo pardavėjui patekti asmeninius duomenis, kad būtų užkertamas kelias pinigų plovimui.

Tačiau FATF rekomendacijoje stambių kupiūrų išėmimo iš apyvartos nėra. Kai kurios valstybės tai daro savarankiškai. 1969 metais JAV federalinis rezervas „dėl nepakankamo naudojimo“ iš apyvartos išėmė 500 $, 1000 $, 5000 $, 10 000 $, o taip pat, naudotus tik tarpbankiniams atsiskaitymams 100 000 $ nominalo banknotus. 2000 metais nustojo cirkuliuoti 1000 Kanados dolerių kupiūros – šalies valdžia jau tada priėjo išvadą, kad ją daugiausiai naudoja nusikaltėliai. Po dešimtmečio Kanadoje liko iki milijono tokio nominalo kupiūrų, bet jos cirkuliuoja tarp nusikalstamų grupuočių, atlikdamos skolos raštelių vaidmenį, – iškeisti jas į smulkesnio nominalo kupiūras, neatkreipiant į save dėmesio, neįmanoma. Nuo 2010 metų Didžiosios Britanijos bankai nebekeičia €500 kupiūrų, o nuo 2014 metų rudens nustojo cirkuliuoti pati „brangiausia“ kupiūra pasaulyje – 10 000 Singapūro dolerių – pagal tuometį kursą tai atitiko 7200 $. Singapūro pinigų ir kreditų valdyba nustojo juos leisti, nurodydama „riziką, susijusią su didele operacijų, atliekamų didelio nominalo banknotais, apimtį“.

2013 metais Europos valdžia jau komentavo tikėtiną €500 kupiūrų išėmimą iš apyvartos. Tada ECB vadovo pavaduotojas Vitor Constâncio, sakydamas kalbą Europos parlamente, pabrėžė, kad šią priemonę „verta apsvarstyti“, nes tokio didelio nominalo kupiūra „dažniausiai nėra naudojama kasdien“. Nuo to laiko iniciatyva nėra plėtojama.

Kupiūros skaitmeninėje ekonomikoje

Pernai metų 19 stambiausių ekonomikų tarptautinių atsiskaitymų banko apžvalga rodo, kad grynųjų pinigų naudojimas pasaulyje jau pradėjo mažti. Nuo 2010 iki 2014 metų imtinai, grynųjų pinigų naudojimas sumažėjo nuo 8,4 iki 7,9 % pasaulio BVP. Švedija yra vienintelė EBPO šalis, kur apyvartoje esančių grynųjų pinigų absoliuti vertė stabiliai mąžta – nuo 3 % BVP 2010 metais iki 2,1 % 2014 metais.

Skandinavijos šalys gali tapti pirmosiomis valstybėmis, visiška atsisakiusiomis grynųjų pinigų

Skandinavijos šalys gali tapti pirmosiomis valstybėmis, visiška atsisakiusiomis grynųjų pinigų, spalį prognozavo Švedijos Karališkojo technologijų instituto ekspertai. 5 iš 6 stambiausių Švedijos bankų operacijų su grynaisiais pinigais nebeatlieka. Tuo tarpu Nordea (vienas iš stambiausių Skandinavijos bankų, valdantis > €260 mlrd vertės aktyvus) paskelbė, kad iš 20 savo biurų Norvegijos teritorijoje, grynuosius priims tik 1 savo skyriuje, esančiame centrinėje Oslo geležinkelio stotyje.

Nežiūrint didelio nominalo banknotų vaidmens finansiniuose nusikaltimuose ir skaitmeninių technologijų diegimo į pinigų apyvartą, grynųjų pinigų paklausa regimoje perspektyvoje liks stabili, įsitikinę Anglijos banko ekspertai. Savo 2015 III ketvirčio ataskaitoje jie pažymi, kad grynųjų pinigų ateitis priklauso nuo kelių faktorių. Tai – alternatyvių mokėjimo metodų prieinamumas, bankų ir parduotuvių mokėjimų priėmimo politika, valstybinė grynųjų pinigų pakeitimo ar palaikymo politika, socialinis ekonominis vystymasis.

„2014 metų Anglijos banko apklausa parodė: daugelis pirkėjų mieliau moka grynaisiais, nes tai greitas, universalus, anonimiškas būdas, padeda lengviau tvarkyti asmeninį biudžetą ir jam nebaisūs techniniai nesklandumai“, – sakoma Anglijos Banko ataskaitoje. Per pastaruosius 20 metų nuo 1995-ųjų, Didžiosios Britanijos apyvartoje esančių grynųjų pinigų vertė išaugo daugiau nei trigubai, ir pasiekė £62,6 mlrd. Grynųjų pinigų paklausos ekspertai neprognozuoja, ir toliau patardami Anglijos Bankui investuoti į kupiūrų ir monetų leidybą.

Георгий Макаренко
www.rbc.ru

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: www.technologijos.lt
(25)
(2)
(23)

Komentarai (10)