KTU mokslininkai: šildymą galima atpiginti plačiau naudojant durpes

Ar tik man vienam uzkliuva ideja, isbaigti durpiu rezervus per 80 metu ?

Tik tau vienam Nes nematau ko šis sakinys turėtu užkliūti. Antra iš straipsnio ne aiškų ką jie vadina durpių rezervu. Durpes esančias visuose Lietuvos durpynuose? Prognoziškai išžvalgytus durpynus? Detaliai išžvalgytus durpynus? Ar dabar eksploatuojamus durpynus.

Tikriausiai

Po manes nors ir tvanas

Jei dabar teisingai prisimenu, tai berods Turkija, (ar kazkuri kita arabu krasto salis) savu laiku irgi padare gera bizni - iskirto visus miskus ir pardave brangiai Europai. Dabar misku beveik nebera. Tiesiog jei turime kazkokiu resursu, naudokime juos efektyviai ir protingai.

po80 metu durpiu deginimo nors ir tvanas ir tegu sukasi musu provaikaiciai kaip tik nori, svarbu mum buvo gerai ir silta

Svarbiausia, kad butu ateinančių kartų. Jei viska 100 % saugosi tu ateinančių kartų gali ir nebūti, nes visos dabartinės kartos emigruos arba badu išmirs. Svarbiausia ne tai per kiek laiko tas durpes iškasime ir parduosime, o kaip tuos gautus pinigus panaudosime. Durpės, ne vynas. Gulėdamos vertės jos ne įgauna. Tačiau jas pardavus, kad ir per diena, ir pinigus protingai investavus, kad jie gamintu daugiau pinigų, va tada ateinančios kartos tikrai padėkotu. P.S. musu protėviai durpes paliko mums. Ir jos jau palikinėjamos ne viena tūkstantmeti. Ir per ta laiką iš kai kurių durpynų jau teliko ganomos pievos be jokių durpių. P.S.S. musu protėviai durpes paliko mums, mes paliksime savo anūkams, jie paliks savo. Ir taip tol kol saulė užges ir žemė bus sunaikinta. O tada tos taip labai saugomos durpės taps kosmoso dalimi

Resursai, ypac neperdirbami resursai, butent kaip vynas - kuo ilgiau laiksime, tuo daugiau bus verti. As nesu pries ju panaudojima, bet tik ne per 80 metu. Taikykime i 150, kad butume tikri, kad spesime rasti alternatyvu.

Kiek žinau durpės atsinaujina, tiesa ne visuose durpynuose tai vyksta. Nesenam straipsny apie Latvijos durpes minėjo, kad jie sunaudoja tiek kiek spėja atsinaujint. Tik va latviai sako, kad jiem durpių užteks daugiau nei 400 metų, mum tik 80. Nors durpynai užima panašiai % šalies ploto.

Durpės atsinaujina gal koki centimetrą ar mažiau per metus. Priklauso nuo to kiek žolių užaugą ir numiršta per metus. Durpynai gali užimti panašius plotus, bet ne visi durpynai yra išžvalgyti ir žinoma kiek juose yra durpių. Antra iš šių tik ne daug galima naudoti pramoniniam naudojimui. Nes daug jų patenka į saugomas teritorijas. Kurių negalima kasti. Trečia, ne visos durpės durpinę gali būti iškastos. Nes paprasčiausiai ne visa durpyną įmanoma nusausinti. Todėl ne visas galima iškasti (šlapių durpių į krosnį nekiši ). Todėl kaip jau minėjau savo pirmame pranešime, iš straipsnio ne aiškų kurių durpių kiekis yra naudotas. Preliminarus visuose šalies durpynuose esantis kiekis (toks kiekis turi toki pat patikimumą kaip ir čigonės ateities būrimas). Detaliai išžvalgyta kieki visoje šalyje (bet kaip jau minėjau, kai kurie durpynai yra draustiniuose tad jų kasti negalima). Ar dabar eksploatuojamų durpynų kiekis.

O kartais durpes puva ne tos, kurios yra pavirsiuje ? Nes kiek suprantu apie durpes ir irimo procesus, tai tam reikia deguonies. O gylyje deguonies nera, tad ten turetu buti viskas uzsikonservave. Nafta irgi atsinaujinantis saltinis, tik biski per letai.

Jei pūtu tik viršutinis durpių sluoksnis neturėtume tamsių durpių. Nes jos ne spėtu supūti kaip būtų palaidotos. Bet taip nėra. Kuo giliau į durpyną tuo durpės labiau supuvusios. Be to pūdo durpes ir bakterijos, ir ne visoms iš jų yra reikalingas deguonis arba dideli jo kiekiai. Be to durpynas visada pilnas vandens, o vanduo visada kažkiek turi ištirpusio deguonies. Bei jei puvimas vyktu tik su deguonimi butu tikrai labai gerai, nes tai reikštu, kad viskas virsta į CO2. Tačiau dabar pūdami durpynai į atmosferą išmeta gan daug metano. Kuriame deguonis visai ne figūruoja. Bei metanas yra baisiau nei CO2 šiltnamio efektui.

Na kiek zinau is durpiu susidaro rusvoji anglis ir po to iprasta anglis, todel maniau, kad su laiku jinai tankeja ir tampa labiau energetiskai efektyvi, matyt, klydau

Paėmiau iš čia http://www.mokslai.lt/referatai/referat ... apis1.html Kaip rašo tam kad susiformuotu anglis reikia kad jas padengtu labai storas kitų sąnašų kiekis. Jei technologijos vystysis tokių tempu kaip dabar, kol iš Lietuvos durpių susiformuos anglis visi prietaisai eis ant antimaterijos elementų Bei kaip jau sakiau durpės išskiria daug kenksmingų dujų. Rusvųjų anglių sudėtis http://lt.wikipedia.org/wiki/Rusvoji_anglis anglis: 50–77 %; deguonis: 26–37 % vandenilis: 3–5 %; azotas: 0–2 %. Kaip matai ten yra labai mažai azoto, fosforo ir kitu elementų beveik nėra. Nes jie visi išėjo į atmosferą kai durpė dar gulėjo durpinę. Durpynas - tai natūralus sąvartynas. O kaip ir visi sąvartynai jie yra kenksmingi. Tačiau natūralus Tokios kenksmingos dujos formuojasi ne tik durpynuose, bet ir ežeruose yrant dumblui. Manau kiekvienas tikras žvejys tau pasakys kaip skiriasi metano dujos ypač žvejojant ant ledo gerai matosi. Nes ten kaip ir durpynuose organiką pūna ir kadangi nėra deguonies daugiausiai susidaro metanas. Tačiau ežerų dumblas (sapropelis) yra labai gera trąšą. Jei jį pradėtume išgavynėti iš ežerų galėtume pakeisti sintetines trąšas. Ekologiškomis trąšomis. Bei turėtume daugiau gerų paplūdimių prie ežerų. Nes išvalius ežerą jis butu sutvarkytas į paplūdimį. Nes dabar dažniausiai reikia maudytis dumble. Nes ne prie visų paplūdimių esančių prie nuosavų namų prieisi.

Anglys susidaro tik veikiant dideliam slėgui ir karščiui. Kitaip tariant, tam kad iš mūsų durpynų pradėtų formuotis anglys, jie turėtų kažkokiu būdu atsidurti bent kelių kilometrų gylyje po žeme. Paprastai tokiems procesams reikia milijonų metų. O šviesiose durpėse mano manymu yra tiesiog daugiau didesnę energiją turinčių sudėtingesnių angliavandenilių. Vykstant puvimui jie skyla į paprastesnius ir mažiau energijos turinčius angliavandenilius. Beje puvimas gali vykti ir be deguonies. Yra bakterijų kurios gali gyventi be deguonies. Toks procesas vadinamas anaerobiniu puvimu ir jo metu dažniausiai išsiskiria metanas.

Na tada aisku O kas del dumblo yrimo po ledu, tai ziema net susidaro metano sluoksnis tarp ledo ir vandens, jei gerai uzsale buna. Naturalus procesai yra naturalus procesai, jie per tukstancius metu susibalansavo. Tuo tarpu, kai mes pradedame iskelti i pavirsiu per tukstancius ar milijonus metu susidariusias sankaupas, tada prasideda negeri dalykai. Siaip va kiek dabar paskaitinejau, tai Lietuvoje 6% ploto yra durpynai, Estijoje 33%, Latvijoje neradau, tai tiketina, kad pas juos tiesiog plotai didesni nei Lietuvoje.

mane nervina visi tie biodujininkai ir panašūs pričindalai kaip šitie. Paskaičiuoja, kokia pigi energija būtų iš šiaudų, iš pjuvenų, dar dabar ir iš durpių. O žmogeliai plaunasi smegenis jų skiedalais ir džiaugiasi. Negi niekam nedašunta, kad visos tos magiškos paskaičiuotos energijos kainos iš biodegalų (šiuo atveju ir iš durpių) yra imamos esant žemai arba nulinei energijos šaltinio paklausai? Negi taip sunku suvokti, kad pradėjus eksploatuoti kaina dėl paklausos iškarto šaus į viršų. tiek durpių, tiek šiaudų, tiek pjuvenų. Jų nėra neišsememi ištekliai. esant ribotam ištekliui jo paklausa kelia kainą. Galvojat dabar durpių nenaudojam? Kasam, laukus tręšiam, gėles sodinam, žemės ūkio produkciją (puodelius ir pan. ruošiam ir kt.) Tai kuo keisim ten durpes? Pirksim brangesnių dirbtinių trąšų? Valgysim brangesnį maistą (su neaiškiom pasekmėm dėl užterštumo) ir t.t. ir pan. Tas pats ir su biodegalais. Manot bent vienas normalus ūkininkas šiaudus išmeta (nekalbam apie trihektarininkus)? Juos arba normalūs kombainai iškarto smulkina ir purškia į laukus (tas sumažina tręšimo poreikį iki 25 proc.) ir taip mažina trąšų poreikį, t.y. ir savikainą arba parduoda kaip kraiką gyvulių augintojam, žaliavą ar pan.

Pradejai kalbeti apie paklausos ir pasiulos desni, bet nesupranti, kad paklausa prades diktuoti kainas tada, kada pasiula artes prie visisko issipardavimo. Jei tarkim Lietuvoje yra tik 100 ukininku ir 50 is ju parduos siaudus, kurie daugumai yra atliekos, tai kaip manote ar tie like 50 prades kelti kainas ? O jei bus like tik 20 ukininku, tai jie kels kainas ir rizikuos neparduot ? Dabar minimalia kaina diktuoja +- savikaina ir kiek kainuoja noras kazka is viso daryti. Esme ta, kad Lietuva turi labai didelius biokuro potencialus kurie nepanaudoti. Pirma tai siuksles, ka butina isnaudoti. Siaudu didzioji dalis supuva, ka irgi galima isnaudoti, veliau eina misko kirtimo atliekos - visa tai nereikalinga ir supuva, o puvant ne tik negauname naudos, bet dar ir daugiau zalos kartais buna, jei kalbesime apie siuksles.

Jei vadovaujantis Ar_as? komentaru tai padidėjusi paklausa kelia kainas, bet tuo pačių sumažėjusi paklausa turėtu jas mažinti. O jei pradėtume naudoti durpes - tai dujų paklausa sumažėtu. Taip Lietuvoje yra daug ko kas nėra panaudojama, bet yra daug dalykų kurie panaudojami ne tinkamai. Galėtume deginti šiukšles ir gauti nemažai šilumos, bet tam reikia specialių krosnių kurios surinktu visus teršalus bandančius išeiti pro kaminą bet tam reikia ne mažu investicijų. Bet kažkodėl verslininkus ne labai vilioja investuoti į šia sritį Dėl miško yra kur kas sudėtingiau. Jei miškas kertamas tada šakas kurios labai dažnai paliekamos pūti tikrai butu vertingiau panaudoti biokurui. Bet kalbant apie savaime išvirtusius medžius miške, gan dažnai geriau jų neliesti. Nes tokiuose medžiuose taip pat gyvena nykstančios rūšys. Kaip pas mus darbe buvo. Miškininkai nenorėjo leisti vykdyti ūkinės veiklos miško teritorijoje, nes knygoje parašyta kad ten gyvena nykstantis vabalas. Tai nusiuntėme ekologus patikrinti ar jis ten iš ties gyvena. Pasirodo kad vabalas gyvena tik pūvančiuose nuvirtusiuose medžiuose, tačiau miškininkai norėdami būti geri gamtai visus tokius medžius iš miško išvalė ir taip patys sunaikino to vabalo gyvenamąją vietą. Ir tai parodo miškininkų kvalifikaciją, kai jiems kažkas gyvena tik knygose, o realiai nežino kur tai gyvena miške. Ir patys viską sunaikina, o apsimeta kad saugo

Del siuksliu deginimo krosniu - Klaipedoje jau greitai bus paleista. Jie nori statyti Vilniuje, nelabai gauna leidima. Planuose ir Kaune. Kol kas sunkiai einasi derybos. Investuoti nori, bet pasipriesinimas toms investicijoms yra. O del krituoliu, tai panasiu istoriju esu girdejes.