Klaipėdiečiai sugalvojo, kaip karšto vandens paruošimą atpiginti 63%: tai gali pasiekti kiekvienas daugiabutis (Foto)  (12)

Šiuo metu atsinaujinantys energijos šaltiniai daugeliui lietuvių asocijuojasi su super aukštom ir brangiai kainuojančiom technologijom, kurios paprastam lietuviui gyvenančiam standartiniame blokiniame (ar plytiniame) daugiabutyje yra nepasiekiamos. Sąvokos saulės kolektorius, saulės šilumos panaudojimas vandens pašildymui dar nevisiem yra suprantamas dalykas, todėl šiame straipsnyje pabandysiu panagrinėti viską kitu kampu bei paprastam lietuviui suprantama kalba (kiek tai yra įmanoma) viską paaiškinti.

Gyvenu standartiniame blokiniame penkiaaukštyje (kuriame yra šešios laiptinės, 90 butų). Tokio ir panašaus tipo standartiniuose daugiabučiuose gyvena tikriausiai, apie 80% Lietuvos gyventojų.

2016-06-25 dieną,  14:00 valandą lipu ant savo daugiabučio namo stogo Klaipėdoje (namo stogas yra padengtas bitumine danga) ir su lazeriniu (nuotoliniu) termometru matuoju stogo dangos paviršiaus temperatūrą.

Termometras vidurdienį kepinant saulei bei pučiant silpnam vėjeliui po atviru dangumi rodo 63.2 C° šilumos. Šviečiant saulei, bei danguje nesimatant debesėlio  situacija yra panaši kiekvieną dieną, tiesa, temperatūra keliais laipsniais paprastai būna žemesnė.

Taigi saulės spindulių sukuriamą šilumą galima panaudoti namui reikalingo karšto vandens pašildymui. Daugumos daugiabučių namų karštas vanduo yra ruošiamas daugiabučio namo šiluminiuose punktuose. Kur ateinantis šaltas vanduo (8-12 C° priklausomai nuo metų laiko) yra šildomas energijos tiekėjo vamzdynais tiekiama šiluma (mūsų namo atveju AB „Klaipėdos energija“) iki 50 C° ir daugiau.  Jei šaltą vandenį būtų galima pašildyti saulės energija, gyventojams reikėtų mažiau mokėti už karšto vandens paruošimą.

Vandenį pašildyti galima  ir be pramoninių saulės kolektorių. Vietoje saulės kolektorių, vandeniui pašildyti, panaudojome juodus plastmasinius techninius vamzdžius (privalumas maža kaina, paprasta konstrukcija,  ilgas eksploatavimo laikotarpis, greitas atsipirkimo laikotarpis).

Taigi užkėlėm 500 metrų 32mm vidinio diametro techninio vamzdžio ir išvyniojam jį trejomis spiralėmis ant daugiabučio namo stogo. Spirales sujungiame nuosekliai. Pagal apačioje pavaizduotą principinę schemą.

Bendras vaizdas žiūrint nuo namo stogo gavosi toks:

Vamzdžių nuo apačios nesimato, juos gali stebėti nebent gretimo devynaukščio namo gyventojai. Tam, kad vamzdis esant vėtroms nenukristų nuo stogo, jis armatūromis yra pritvirtinamas prie užkeltų bordiūrų (kurie dar yra prilyditi bitumine danga, prie stogo bituminės dangos). Vamzdžio vienas  galas pro esamą lietvamzdį  yra pajungiamas prie rūsyje esančio ir po namo šiluminio punkto rekonstrukcijos nenaudojamo šilumokaičio, kitas vamzdžio galas sujungiamas su kitu šilumokaičio galu. Tam kad vamzdžiu tekėtų vanduo,tarp vamzdžių pajungiame cirkuliacinį 40W galios siurbliuką (siurblys liko taippogi po šiluminio punkto rekonstrukcijos) . Šiuo atveju nuo stogo iki šiluminio centro šilumokaičio naudojome karščiui bei slėgiui atsparų daugiasluoksnį TC tipo vamzdį (vamzdis atlaiko ir ilgalaikį 10 bar , 95 C° vandens spaudimą).

Prie kitų galų yra pajungiamas šaltas vandentiekio vanduo, iš kito galo bus jau pašildytas Saulės (oro) energija vanduo.

Bendras vaizdas šiluminiame punkte po pajungimo atrodo šitaip:

Prie kitų dviejų galų pajungėme šaltą vandenį iš namo įvado ir likusį šilumokaičio išėjimą sujungėme su padavimu į automatinę karšto vandens paruošimo sistemą, kuri žiūri kokia yra vandens temperatūra ir jei temperatūra yra per maža ar per didelė atidaro arba uždaro paduodamą AB „Klaipėdos energija“ elektromagnetinę pavarą (sklendę). Paprastai tariant, matuoja esamą vandes temperatūrą ir jei reikia pašildo vandenį iki 50C°  laipsnių temperatūros naudojant AB“Klaipėdos energija“ naudojamą šilumą.

Taigi sistemą sujungėme, pripildėme techniniu vandeniu ir vėl lipame ant daugiabučio stogo, matuojame kiek įšilo išvynioto vamzdžio paviršius vidurdienį (atviroje lauko erdvėje).

Kaip matome iš paveikslėlio, vamzdžio paviršiaus temperatūra 53,6 C°.

Visa saulės sistema yra ne slėgiminė, t.y. viršuje ant stogo esančiuose vamzdžiuose, slėgis mažesnis nei 0,1 Bar (avarijos atveju, visas vanduo tiesiog, nuo stogo nubėgtų į lietvamzdžius).

Paviršių temperatūras pamatavome, laikas atėjo įjungti sistemą bei žiūrėti kiek laipsnių nuo stogo ateina į šildymo sistemą

Į šiluminį punktą nuo stogo įjungimo metu yra paduodamas 46.3 0C techninis vanduo (kuris, yra naudojamas karštam geriamam vandeniui ruošti).

Kad būtų aišku, kiek ir kokiu laikotarpiu buvo sugeneruota energijos, į sistemoje buvo sumontuoti, elektroniniai temperatūriniai jutikliai, kurie pajungti prie temperatūrinio kontrolerio, valdančio cirkuliacinį siurbliuką, bei saugančio matavimų duomenis.

Grafike mėlyna spalva pavaizduota į namą ateinančio šalto vandens temperatūra. Orandžine spalva pavaizduota kreivė žymi pašildyto saulės (oro) energija geriamo karšto vandens temperatūrą. Raudona spalva atvaizduota atitekančio nuo stogo karšto vandens temperatūrą. Ruda spalva atvaizduota ištekančio į butus karšto vandens temperatūrą.

Penktą valandą vakaro dangų užtraukė juodi debesys, sistema pradėjosparčiai vėsti. Prieš tai buvusios dienos vakaro grafikas buvo toks:

Per parą namas vidutiniškai sunaudoja daugiau kaip 7m3 karšto vandens, t.y. vidutiniškai apie 220 m3 per mėnesį. Normaliomis sąlygomis karštam vandeniui paruošti vasarą reikia temperatūrą pakelti nuo 12 C° iki 50 C°, t.y. 38C°. Jei saulės sistema mes vandenį pašildome nuo 12C°  iki 22C°. Tai su šilumos tiekėjo energija (AB “Klaipėdos energija”) vandenį belieka pakelti ne 38C°, o 28 C° t.y. teoriškai gyventojui karšto vandens paruošimas atpinga 26%. Kaip matome iš temperatūrinių grafikų vidurdienį sistema sugeba šaltą vandenį pašildyti iki 36C°,  tokiu atveju su šilumos tiekėjo energija (AB “Klaipėdos energija”) vandenį belieka pakelti ne 38C°, o 14 C° t.y. teoriškai gyventojui karšto vandens paruošimas atpinga 63% .

Kiek karšto vandens paruošimas atpigo gyventojam, per kiek laiko atsipiks saulės sistema, kiek buvo į atmosferą neišmesta anglies dioksido kuris būtų išmestas deginant kurą šilumos tiekėjo kaminuose ir į kitus klausimus  atsakysiu  kitame straipsnyje. Laukite tęsinio...

Jei kas turite kokių nors klausimų rašykite

antanas1981@gmail.com

+37064879972

DNSB “AŠTUNTAS NAMAS”

Valdybos pirmininkas

Antanas Paulauskas

Aut. teisės: www.technologijos.lt
Autoriai: Antanas Paulauskas

(157)
(8)
(149)

Komentarai (12)