Saulės energetika Lietuvoje: tikrieji tarifai, atsipirkimo laikas ir paramos programos 2016 metams  (1)

Pagaliau atėjus vasarai prisimename, kad saulės spinduliai naudingi ne vien dailiam įdegiui. Seimui įteisinus saulės energijos mainus ir priėmus dvipusės saulės elektrinių apskaitos pataisas, vis daugiau žmonių susimąsto apie atsinaujinančios energijos gaminimo galimybę, skelbiama pranešime.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

2015 m. pabaigoje „Baltijos tyrimų“ atliktos apklausos duomenimis, daugiau nei pusė šalies gyventojų pareiškė norintys, kad daugiau dėmesio būtų skiriama elektros, iš atsinaujinančių išteklių, gamybos didinimui. Lietuvos gyventojai mano, kad atsinaujinantys ištekliai turėtų tapti pagrindiniu šalyje suvartojamos elektros energijos šaltiniu.

Seime priimtos įstatymo pataisos sukūrė naujas galimybes mainytis mažų elektrinių pagaminta elektra su elektros tinklais, tačiau tuo pačiu apriboja investuotojų galimybes.

Susidomėjimas saulės energija ir vėl kyla

Pasak Lietuvos saulės energetikos asociacijos (LSEA) prezidento Vito Mačiulio, lietuviai po poros metų pertraukos vėl susidomėjo saulės energetika. Priimto dvipusės apskaitos įstatymo dėka, ekonomiškai patraukli tampa saulės elektros gamyba saviems tikslams.

Šiuo įstatymu elektros tinklai įpareigoti priimti perteklinę saulės elektrą, pagamintą dieną ar vasarą, ir atiduoti ją vakare ar žiemą, kai saulės elektros gamyba maža, o vartojimas – didelis.

„Dvipusės apskaitos sistema leidžia namų ūkiams sutaupyti išlaidas elektrai. Ši sistema ypač naudinga tiems, kurie yra įsirengę ar planuoja įsirengti geoterminį ar oras – vanduo šildymą. Tada einamieji šilumos kaštai sumažėja iki 1 ect kilovatvalandei šilumos (šiuo metu centralizuotai tiekiama šiluma kainuoja 5-8 ect/kWh)”, – aiškino V. Mačiulis.

Investuoti apsimoka

Specialistų teigimu, nors šiuo metu Lietuvoje elektros apsaugojimo tarifas gana didelis – 3,9 ct/kWh su PVM, investuotojų tai neatbaido, o ateities prognozės dar geresnės.

„Pagal šiuo metu galiojantį tarifą, saulės jėgainių atsipirkimo laikas skaičiuojamas nuo 10 iki 15 metų. Klientų teigimu, tokia investicija jiems daug patrauklesnė, nei pinigus tiesiog padėti į banką. Tuo tarpu mūsų kompanija pastebi padidėjusį susidomėjimą saulės jėgainėmis bei jų gaminama švaria elektros energija”, – teigė įmonės „Saulės Grąža” vadovas Tomas Šimanauskas.

V. Mačiulis priminė, kad šiuo metu yra galimybė net 30 proc. investicinių kaštų padengti iš Aplinkos ministerijos kuruojamos LAAIF programos.

„Planuojama, kad šiais metais tokią paramą gaus virš 400 namų ūkių. Šiuo atveju saulės jėgainės atsipirkimo terminas sumažėja iki 9-10 metų, o modernūs saulės moduliai tarnauja ir 30 metų. Taigi, turintiems laisvų lėšų ir planuojantiems savo ateitį, investicija į savąją ir nepriklausomą saulės elektrą tampa labai patraukli”, – dėstė LSEA prezidentas.

Norinčių daugėja

AIEĮ pataisos numato, kad ne didesnės nei 10 kW galios individualios saulės jėgainės ir biudžetinių bei viešųjų įstaigų statiniuose įrengtos ne didesnės kaip 50 kW galios jėgainės galės gaminti elektrą, o jos perteklių ar dalį pagamintos elektros tiekti į elektros tinklus. Tuo pačiu jiems suteikta galimybė nemokamai susigrąžinti tokį pat kiekį elektros iš skirstomųjų tinklų, kai jėgainė elektros negamina.

Šiuo metu Energijos skirstymo operatorius (ESO) jau sulaukė 873 paraiškų ir yra išdavęs tiek pat sąlygų gaminantiems vartotojams. Iš jų – 543 išankstinės prijungimo sąlygos. 845 paraiškas pateikė privatūs vartotojai ir tik 28 biudžetinės ar viešosios įstaigos.

Seimo priimtos Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo (AIEĮ) pataisos numato, kad nedidelių saulės šviesos energijos elektrinių įrengtoji suminė galia neturi viršyti 10 mW. ESO pateiktais naujausiais duomenimis, šiuo metu išankstinėmis sąlygomis prašoma galia siekia 4598 kW.

„Gaminančių vartotojų, kurie turi ir prijungimo sąlygas, prašoma galia siekia 2466,85 kW. Tokių gaminančių vartotojų yra 330”, – sakė ESO atstovas Martynas Burba.

Deramasi dėl geresnių sąlygų

Vito Mačiulio teigimu, pagal dabartinį tarifą tinklai gauna neuždirbtas pajams, ir tai nėra teisinga. Lietuvos saulės energetikos asociacija kovoja už „pasaugojimo” tarifo sumažinimą ir tikisi sėkmės.

T. Šimanausko manymu, tarifas turėtų būti ne didesnis nei 1,5 ct/kWh. „tai pat reikėtų peržiūrėti šiuo metu galiojančią tvarką, pagal kurią sutvarkyti tokios elektrinės dokumentaciją ir suderinti projektus užtrunka iki pusės metų. Pvz Jungtinėje Karalystėje visa tai sutvarkoma per vieną dieną”. Tikimės, kad Vyriausybė išklausys LSEA atstovus. Tuomet saulės elektrinių patrauklumas bus dar didesnis”, – tikino įmonės „Saulės Grąža” įkūrėjas.

LSEA taip pat kreipėsi į Vyriausybę, kur šiuo metu tariasi su Energetikos ministerijos vadovais ir ieško pritarimo Seime tam, kad būtų nuimti pertekliniai dvipusės apskaitos apribojimai.

„Kovojame, kad dvipusę apskaitą iki 100 kW galėtų taikyti visi elektros vartotojai: ir privatūs, ir ūkio subjektai, ir visi kiti. Įstatymų leidėjai baiminosi, kad vėl nekiltų „saulės energetikos burbulas”. Pusantrų įstatymo galiojimo metų parodė, kad gaminančių vartotojų skaičiaus augimas yra labai nuoseklus ir jokių pavojų nėra. Tuo tarpu trukdyti piliečiams ir ūkio subjektams savas lėšas investuoti į šalies energetiką ir jos nepriklausomybe, mūsų nuomone, tikrai neatrodo protinga”, – teigė V. Mačiulaitis.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: Grynas.lt
Grynas.lt
Autoriai: Barbora Grigaliūnait
(67)
(7)
(60)

Komentarai (1)

Susijusios žymos: