Ne tik Juodoji jūra. Putinas ruošiasi karui su NATO ()
Anot analitikų, Rusija planuoja kiekybiškai sustiprinti savo karinį laivyną Arktyje, Tolimuosiuose Rytuose, Juodojoje, Baltijos ir Kaspijos jūrose.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Rusija ruošiasi būsimam konvenciniam karui su NATO ir plečia savo karinio jūrų laivyno pajėgumus toli už Ukrainos ir Rytų Europos sienų, kad keltų grėsmę visų pirma bloko sąjungininkėms daugelyje regionų. Apie tai rašo Karo studijų institutas (ISW).
Kremliaus vadovas Vladimiras Putinas dalyvavo dviejų strateginių branduolinių povandeninių laivų – strateginio branduolinio povandeninio laivo „Imperatorius Aleksandras III“ (Borei-A klasė) ir povandeninio laivo „Krasnojarskas“ (Jasen-M klasė) – vėliavų pakėlimo ceremonijose.
Ceremonija įvyko gruodžio 11 d. Sevmaš laivų statykloje Severodvinske, Archangelsko srityje.
Putino teigimu, du nauji povandeniniai laivai priklausys Ramiojo vandenyno laivynui ir saugos Rusijos Federacijos Tolimųjų Rytų sienas. Jis taip pat sakė, kad Rusija planuoja kiekybiškai sustiprinti savo karinį laivyną Arktyje, Tolimuosiuose Rytuose, Juodojoje, Baltijos ir Kaspijos jūrose.
Pagal planus, artimiausiais metais Sevmaš statykla Rusijos kariniam jūrų laivynui pristatys dar tris Borei-A klasės ir penkis Jasen-M klasės povandeninius laivus.
Naujų karinių jūrų pajėgų laivų statyba ir paleidimas yra gana brangus ir daug laiko reikalaujantis darbas. Putino pomėgis plėsti laivyną ir teritorijas, kuriose yra Rusijos Federacijos karinio jūrų laivyno bazės, rodo, kad tai yra daugelį metų kurtos programos dalis.
Ilgainiui tokiomis pastangomis bus siekiama parengti Rusijos Federaciją būsimam plataus masto konvenciniam karui prieš NATO.
Kremlius nuolat skelbia pareiškimus, kad Rusija yra Ramiojo vandenyno karinė galia, siekianti lygiavertės gynybos partnerystės su Kinija, o šių metų gegužę Rusijos Federacija ėmėsi veiksmų Ochotsko jūroje, siekdama apriboti Japonijos paramą Ukrainai.
Gruodžio 11 d. susitikime, skirtame Rusijos Arkties zonos ekonominei plėtrai, V. Putinas taip pat pabrėžė strateginį Rusijos interesą Arktyje. Kremlius atsižvelgia į tai, kad Suomija neseniai įstojo į NATO, taip pat į būsimą Švedijos įstojimą.
Vis dar neaišku, ar artimiausiais metais pavyks paleisti reikiamu kiekiu ir kokybe strateginius karo laivus, tačiau Rusijos Federacija akivaizdžiai bando sutelkti karinę pramonę ir gali sutelkti savo pastangas į patį laivyną.
