„Gyvuliškos, paniškos baimės sėjimas“. Kodėl snaiperiai svarbūs kare ()
Anot snaiperio šaukiniu „Džonas“, snaiperio šūviai sklinda iš niekur, todėl priešas išsigąsta ir gali pradėti pulti savuosius.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Kovotojas šaukiniu „Džonas“ į frontą išėjo dar 2014 m. Snaiperis interviu „ArmiyaInform“ pasakojo, kodėl jo profesija svarbi kare.
Džonas save vadina humanistu ir mano, kad žudyti savuosius yra nuodėmė. Tačiau jis ėjo į gynybą kovoti už savo artimuosius, už jų valią ir laisvę. Didžioji dalis Džono darbų lieka už kadro dėl užduočių specifikos.
Kariškis teigia, kad snaiperiui pirmoji vieta – žinios: gebėjimas judėti, orientuotis vietovėje, maskuotis, atlikti matematinius skaičiavimus ir labai detaliai apskaičiuoti visus savo veiksmus. Be to, reikia gerai išmanyti maisto produktus.
„Snaiperio ekipuotė labai brangi. Dirbu su .338 Lapua Magnum šautuvu, kiekvienas šūvis kainuoja 5 dolerius. Šautuvas 10 000 dolerių, su optika – 15 000“, – apie įrangą pasakoja snaiperis.
Jis priduria, kad vykdant užduotis technikos svoris siekia 30-40 kg, iš kurių 10 kg – snaiperinis šautuvas. Kariškis taip pat teigė, kad šūvis į 1200 metrų atstumą turėtų būti skaičiuojamas atsižvelgiant į aplinkos sąlygas.
„Mano pagrindinė užduotis – nieko nenužudyti. Kad priešą išmuščiau iš rikiuotės, man užtenka sužeisti jį į bet kurią kūno vietą: su mano kalibru bet koks sužalojimas bus sunkus. Manęs priešai nemato. O kai mirtis ateina iš niekur, tai stiprus moralinis spaudimas žmonėms. Pagrindinė mano užduotis – pasėti panišką, gyvulišką siaubą", – aiškina Džonas.
