Kas ne taip su Plutonu. Kodėl jis neteko planetos statuso ()
Jei Plutonas galėtų nusiminti, tikriausiai tai padarytų sužinojęs apie neįtikėtinai svarbų kitos planetos gyventojų sprendimą.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Lygiai prieš 17 metų, 2006 m. rugpjūčio 24 d., Tarptautinės astronomų sąjungos (IAU) mokslininkai nusprendė, kad Plutonas negali būti laikomas devintąja Saulės sistemos planeta. Nuo tada ji vadinama nykštukine planeta. Kodėl taip atsitiko? Apie tai rašo „EarthSky“.
Buvusi devintoji planeta
Nuo atradimo 1930 m. Plutonas buvo laikomas įprasta Saulės sistemos planeta, kuri buvo devinta ir toliausiai nuo Saulės. Tačiau laikui bėgant astronomai Saulės sistemos pakraštyje aptiko daugybę objektų, vadinamųjų mažųjų kosminių kūnų, todėl kurį laiką Plutonas buvo laikomas didžiausiu tarp šių „vaikučių“.
Tačiau IAU mokslininkai pasiūlė naują planetos termino supratimą, todėl Plutonas buvo išbrauktas iš Saulės sistemos planetų sąrašo, o Neptūnas tapo tolimiausia planeta, o iš šių planetų liko tik aštuonios. O Plutonas tapo nykštukine planeta ir tokia išlieka jau 17 metų.
Kodėl iš Plutono buvo atimtas planetos statusas?
Iki 2006 m. astronomai neturėjo aiškių standartų, kaip nustatyti planetos statusą, pavyzdžiui, pagal jos dydį ir masę. Tačiau atradus naujus objektus už Neptūno, pavyzdžiui, Erisą, kuris pagal masę yra sunkesnis už Plutoną, kilo problemų nustatant jų statusą. Juk iš esmės tokius objektus galima laikyti ir planetomis, tai kas, jei jie maži, juk ir mažas Plutonas yra planeta.
Tačiau mokslininkai nusprendė išsiaiškinti klausimą: ką galima laikyti planeta?
2006 m. rugpjūčio 24 d. mokslininkai paskelbė, kad dabar yra mokslinis apibrėžimas, ką reiškia planeta. Pagal šią klasifikaciją planeta yra dangaus kūnas, kuris:
- sukasi aplink Saulę;
- turi pakankamai masės, kad dėl tokio objekto sunkumo jis atrodytų beveik apvalios formos;
- išvalė savo orbitą.
Dėl to Plutonas nustojo būti planeta dėl trečiojo kriterijaus. Mokslininkai nusprendė, kad tam, kad būtų planeta, Plutonas turi tapti pagrindiniu gravitaciniu objektu savo orbitoje. Tai yra, jis turėjo arba atstumti kitus objektus savo gravitacija, arba susilieti su jais. Tačiau netoli Plutono yra daug panašių objektų, o nykštukinės planetos masė yra tik 0,07 karto didesnė už jos orbitoje esančių objektų. Palyginimui, Žemės masė yra 1,7 milijono kartų didesnė už mūsų planetos orbitoje esančių objektų masę.
Kas yra nykštukinė planeta?
IAU mokslininkai taip pat paaiškino, kas gali būti laikoma nykštukine planeta, ir tai įvyko tą pačią lemtingą dieną Plutonui. Pagal šią klasifikaciją nykštukinė planeta yra dangaus kūnas, kuris:
- sukasi aplink Saulę;
- turi pakankamai masės, kad dėl tokio objekto sunkumo jis atrodytų beveik apvalios formos;
- neišvalė savo orbitos;
- nėra planetos palydovas.
Kiek nykštukinių planetų yra Saulės sistemoje?
Iki šiol vis dar yra daug objektų, kurie laikomi nykštukinėmis planetomis:
- Cerera;
- Erisas;
- Makemakė;
- Plutonas;
- Haumėja.
Dar maždaug 15-20 objektų gali gauti nykštukinės planetos statusą. Tačiau kai kurie mokslininkai mano, kad šis statusas turėtų būti priskirtas maždaug 1000 dangaus kūnų mūsų Saulės sistemoje. O tolimiausiuose mūsų sistemos kampeliuose gali būti dar 10 000 mums nežinomų objektų, kurie taip pat gali tapti nykštukinėmis planetomis.
Įdomiausia tai, kad iki 2006-ųjų Plutonas didelio visuomenės dėmesio nesulaukė ir tik iš jo atėmus planetos statusą žiniasklaidoje tapo tikru herojumi. Kai kurie mokslininkai vis dar nesutinka su šiuo IAU sprendimu, tačiau jų vis mažiau, palyginti su nepatenkintų žmonių skaičiumi, kuris buvo prieš 17 metų.
