Nauja planeta – svarbiausias atradimas planetologijos istorijoje  (2)

„Ko gero, tai svarbiausia planeta, atrasta už Saulės sistemos ribų“, – pareiškė astrofizikas Drake'as Demingas.


Visi šio ciklo įrašai

  • 2015-11-16 Nauja planeta – svarbiausias atradimas planetologijos istorijoje  (2)

Vos už 39 šviesmečių nuo mūsų (kosmoso masteliais – gretimame kieme) astronomai aptiko kietą paviršių turinčią Žemės dydžio planetą, kuri dar turi ir atmosferą. Gyvybei joje per karšta, nors astronomai jau kuria planus, kaip šį objektą fiksuos tiesiogiai.

Egzoplaneta, kuriai suteiktas pavadinimas GJ1132b, yra nežymiai didesnė bei 1,2 karto sunkesnė už Žemę ir skrieja aplink raudonąją nykštukę Gliese 1132. Ši žvaigždė – penkiskart mažesnė nei mūsiškė Saulė, tačiau minėta planeta skrieja visai greta ir orbitą aplink savąją saulę įveikia vos per 1,6 mūsų paros.

Temperatūra šios planetos paviršiuje turėtų siekti nuo 136 °C iki 306 °C, o radiacijos ji gauna apie 19 kartų daugiau nei Žemė, tad GJ1132b yra panašesnė ne į mūsų planetą, o į kaimynę Venerą.

Vis dėlto tai yra artimiausia Žemės dydžio planeta, kurią astronomai aptiko už Saulės sistemos ribų, – ji yra triskart arčiau nei atrastos iki šiol. Tad GJ1132b yra puiki kandidatė tiesioginiams stebėjimams iš Žemės naujosios kartos teleskopais.

„Ko gero, tai svarbiausia planeta, atrasta už Saulės sistemos ribų“, – pareiškė astrofizikas Drake'as Demingas.

Mokslininkų teigimu, tą planetą sudaro akmuo ir geležis, o atmosferoje dominuoja helis ir vandenilis. Jei anksčiau planetos paviršiuje buvo vandens, tuomet atmosferoje galėjo likti deguonies ir anglies dioksido.

Masačusetso technologijų instituto astrofizikas Zachory Berta-Thompsonas svarstė, kad ši planeta galėtų tapti pirmuoju Jameso Webbo kosminio teleskopo taikiniu. Šis teleskopas darbą pradės 2018 metais.

„Ši planeta artimiausiais metais bus mėgstamiausias astronomų taikinys. Jameso Webbo kosminiu teleskopu mes galėsime stebėti šios planetos saulėlydžių spalvą, pajusti karštį, kylantį nuo jos kepinančio paviršiaus, ir įvertinti jos vėjų greitį“, – sakė Z.Berta-Thompsonas.

Nors šioje planetoje per karšta, kad jos paviršiuje išsilaikytų skystas vanduo, astrofizikas pastebėjo, kad daugumoje iki šiol atrastų kietą paviršių turinčių planetų kaitra yra keliskart didesnė.

Tyrėjų teigimu, GJ1132b skersmuo yra maždaug 14,8 tūkst. km (16 proc. didesnis nei Žemės), o sveria ji maždaug 60 proc. daugiau – šie požymiai rodo, kad planetos paviršius yra kietas. Taigi jei sugebėtumėte atsistoti ant šios planetos įkaitusio paviršiaus, svertumėte apie 20 proc. daugiau nei Žemėje.

Nuo 1988 metų astronomai aptiko apie 2 tūkst. egzoplanetų.

Aut. teisės: Lrytas.lt
Lrytas.lt
(28)
(0)
(28)

Komentarai (2)