Gyvename į skolą: ar žmogus, sugadinęs klimatą, sugebės jį ir pataisyti? (Video)

Ekonominė politika yra orientuota į technologinę pažangą. ES skiria 100 mlrd. tyrimams dviems metams, kurių 70-90% orientuota į taršos mažinimą ir prisitaikymą prie klimato kaitos įvairiausiomis priemonėmis, pradedant identifikavimu taršos šaltinių (tikslaus proceso iki smulkmės) baigiant vartotojų tyrimais, kaip geriausia daryti įtaką visuomenei keičiant įpročius, su visais per vidurį technologiniais dalykais, kaip pagaminti su mažiau taršos, kaip atpiginti atsinaujinančią energetiką, kaip keisti procesus ir t.t. Ar galvoji vėjas ir saulė atpigo dėl savaiminės technologinės raidos? Kokia manai technologinė raida būtų buvusi, jei niekas nebūtų statę vėjo ir saulės elektrinių, kai nebūtų buvę užsakymų? Dar po 20 metų galbūt pradėtų konkuruoti su rinkos kaina. Kokia pažanga būtų su automobilių tarša? Kinijai pasauline galybe padėjo tapti kiti dalykai. Čia aiškina, kad į Kiniją išvažiavo gamyba, dėl apribojomų Lietuvoje, bet pvz. tėvai turėjo daną klientą, kuris savo parduotuvių tinklui siuvosi daiktus. Medžiagų sukirpimui turėjo automatines stakles, tai dar susikirpdavo Danijoje, o susisiųsti - niekaip nepavykdavo, nes nerasdavo siuvėjos, o reikėjo jam tik vienos siuvėjos. Tai siunčia keltu į Lietuvą, tada atgal. Susimoka už siuntinėjimą vien 800€ kažkur. Bet situacija tokia, kad po 20 metų neturėsime Lietuvoje, kas norės siūti apskritai, nesvarbu, kokį atlyginimą pasiūlysi (na proto ribose, kad nepradėtų uždirbti daugiau nei vidutinės grandies vadovai, ir apskritai, o ne siuvykloje, nes siuvykloje tokių nėra, kitaip neišsilaikysi). Dabar tas pats atsitiko UK, kai imigraciją realiai uždarė, o ir jau imigravusių dalis išvyko - trūksta darbuotojų tiek, kad logistika įstrigusi, ir prekės nepasiekia vartotojų. Situacija tiek tragiška darosi, kad mėsai augintus gyvūnus skerdžia utilizavimui, nes nėra kam apdoroti, kad būtų patiekta į rinką. Taip kad gamyba išvažiavo į Kiniją gal ir dėl mokesčių pirmiausia, bet grįžti negalėtų, nes nėra darbuotojų. Lietuvoje nedarbas irgi tik imitacija. Dirba arba juodai, arba dirbti nenori, arba yra niekam tikę, t.y. neturi nei socialinių įgūdžių, nei atsakomybės, nei realaus noro kažką daryti gerai.

Perskaičiau, nėra dėl ko ginčytis, bet tai jau praeitis... mano pagrindinis klausimas ne apie tai, tai kai bus kokių minčių...

Na, kad dėl pramoninės revoliucijos tai gamybos pramonėje ir dabar mažai žmonių dirba, tad gali būti kad tos revoliucijos beveik nepastebėsime. Automatizacijos ir dabar daug prikišta, žmonės išstumiami kur tik galima iš gamybos. Pramoninės prekės palyginti nebrangios, daugeliu atvejų neapsimoka jų net taisyti nes taistmas nesiautomatizuoja taip kaip gamyba. Koks skirtumas ar gamykloje dirba 5 žmonės ar nei vieno? O apie gamyklas be žmonių buvo rašoma gal prieš 30 metų, Japonijoje egzistavo pramoninių automatų gamykla kur nedirbo nei vienas žmogus, o galutiniame rezultate nuo konvejerio nuvažiuodavo toks pats automatas kurie prie konvejerio stovi. Lankytojams susidarydavo šiurpus įspūdis kad robotai dauginasi. Kitas pavyzdys tai Lietuvos gamyklos. Egzistuoja įmonės kurios dirba nuo tarybinių laikų ir jų tas pats veiklos profilis, tad galima palyginti tarybinę ir šiuolaikinę gamybą. Rezultatas - žmonių sumažėjo 5 kartus, produkcija išaugo, algos tose įmonėse geros. Tad kur dėjosi likę žmonės? Užsiima kitomis veiklomis. Turbūt lūžis būtų kai robotai paslaugų sferą perims, kirps, gatves šluos, prie pečiaus stovės ir malkas mėtys. O dabar tai geriausia pramonės revoliucija yra Maksimos savitarnos kasos, kur pirkėjas pats dirba už robotą ir išsivaizduoja kad čia pažanga. Prekės apsitarnavus savitarnoje neatpiga tarp kitko.

Nė vieno žmogaus gamykloje Na nebent žmones prižiūrinčius gamybinę įrangą neskaičiuojate. Apsitarnavus savitarnoje neatpinga - o kaip padarei išvadą? Ar galvoji, kad kasininkas sudaro 10% prekių kainos? Ir atpigina prekes konkurencija. Maxima labiausiai savikainas nuspaudusi yra, dėl savo masto, tai gali laikyti didesnę pelno maržą.