Mokslininkai išmoko auginti dvigalves kirmėles  (9)

Skamba keistokai? Tačiau nieko stebuklingo nėra – eilinis genų inžinerijos eksperimentas. Šį sykį MIT (Massachusetts Institute of Technology) universiteto mokslininko Peter Reddien akiratyje atsidūrė kirmėlė planarija (matoma pirmojoje iliustracijoje), priklausanti plokščiųjų kirmėlių tipo gyvūnų klasei. Šis egzempliorius mokslininkus domino jau daugiau nei šimtą metų. Tiksliau ne pati kirmėlė, o jos neįtikėtinos savybės regeneruoti nutrauktą uodegą ar net galvą.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Mokslininko vadovaujami bendradarbiai tyrinėjo kirmėlės genetinę struktūrą ir sugebėjo aptikti geną, atsakingą už regeneruojamo organo rūšį – jo dėka išaugdavo arba galva, arba uodega. Taip pat nustatyta, jog užblokavus Smed-beta-catenin-1 geną, vietoj nutrauktos uodegos išaugdavo galva. Tai pirmasis atrastas genas, atsakingas už regeneracijos poliarumą. Na ir aišku, mokslininkų smalsumas nebuvo patenkintas tol, kol jie neišaugino kirmėlės su dviem galvomis.

Tikimasi, jog tyrimų rezultatai, publikuoti internetiniame Science žurnale, leis mokslininkams geriau suvokti kokiu būdu gyvūnų organizmas žino, kurį organą reikia regeneruoti po sužeidimo. Evoliucijos keliu išsivysčiusios regeneracijos mechanizmas yra labai sudėtingas ir ne visuose gyvūnuose pasireiškia vienodai. Planarijos atveju, jis yra ypatingai stipriai išvystytas.

Įdomu tai, jog giminingų Smed-beta-catenin-1 genų turi daug gyvūnų, pradedant žuvimis, baigiant žmogumi. Tad mokslininkams bręsta mintis, jog ateityje ir žmogus galės regeneruoti pažeistas galūnes.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: www.technologijos.lt
(1)
(0)
(1)

Komentarai (9)