Ar žinote, koks yra Vidurio ir Rytų Europos šalių interneto rinkų potencialas?  (0)

2010 m. nepaisant ekonominės krizės, kuri vis dar buvo jaučiama daugelyje šalių, CEE (Vidurio ir Rytų Europos) interneto rinka augo ne tik vartotojų, bet ir išlaidų reklamai atžvilgiu. Naujausioje bendrovės „Gemius“, lyderės interneto tyrimų srityje, „Do you CEE“ ataskaitoje analizuojami 15 Europos šalių duomenys.


Apžvalga atskleidžia, jog didžiausios interneto rinkos yra nebūtinai tos, kurios vystosi greičiausiai, o didžiausiu interneto skvarbos rodikliu pasižymi mažesnės CEE valstybės.

Per pastaruosius keletą metų CEE regiono interneto rinkose įvyko pokyčių, apie kuriuos galima būtų papasakoti daug įdomių istorijų. Į regioną atėjo tokie tarptautiniai gigantai kaip „Apple“, „Facebook“, „Google“, „Microsoft“, „Twitter“ ar „Yahoo“, tačiau įsitvirtinti regiono šalyse į rytus nuo Vokietijos jiems visiems buvo ne taip paprasta. Kai kurioms kompanijoms pavyko įtvirtinti savo prekės ženklą ir sužavėti CEE klientus pasaulinio lygio inovatyviais sprendimais, tuo tarpu kitoms, deja, nepavyko įsitvirtinti rinkoje dėl stiprios vietinės konkurencijos. Jei reikėtų įvardinti pagrindines 2010 m. interneto tendencijas CEE rinkoje, išskirtume didėjančią multimedijos turinio reikšmę, pastovų socialinių tinklų populiarumą ir interneto naršyklių tarpusavio kovas. Do You CEE?” – tai leidinys, paruoštas „Gemius“ bendradarbiaujant su „IAB Europe“, kuriame pateikiama išsami CEE regiono interneto rinkos apžvalga.

Ataskaita skirta visiems, kurie nori gilinti savo žinias apie šio regiono interneto bendruomenę, rinkos poreikius ir CEE rinkos interneto vartotojų elgseną. Ji suteikia naudingos informacijos elektroniniam verslui, atskleidžia pagrindines interneto verslo tendencijas ir išskiria kai kurių interneto rinkos žaidėjų konkurentinius pranašumus, leidžiančius žiniasklaidos savininkams ir agentūroms pasiekti verslo tikslų. Kaip ir 2009 m., taip ir šių metų ataskaita atskleidžia interneto rinkos situaciją CEE regione bei apibūdina kiekvienos CEE valstybės vietinę rinką ir pagrindinius jos dalyvius. Ataskaitoje pateikiama informacija ne tik apie tas šalis, kurios buvo aprašytos pernai (Bulgarija, Kroatija, Čekija, Estija, Vengrija, Latvija, Lietuva, Lenkija, Rumunija, Rusija, Slovakija, Slovėnija ir Ukraina), bet ir apie Baltarusiją bei Turkiją.

Remiantis „gemiusAudience“ rezultatais, 2010 m. interneto vartotojų skaičius Rusijoje pasiekė daugiau nei 40 milijonų, Turkijoje – 22 milijonus ir 15 milijonų Lenkijoje (2010 m. sausio mėn. rezultatai). Lyginant su praėjusiais metais, CEE regionas kartu su Turkija (neįskaitant Baltarusijos) pritraukė beveik 9 milijonus naujų interneto vartotojų, t. y. daugiau nei yra gyventojų Slovakijoje.

Interneto komunikacijos agentūros „Carnation“ paruoštas grafikas puikiai atspindi kokios skirtingos yra interneto auditorijos kiekvienoje šalyje. Ukrainos rinka yra sparčiausiai auganti – interneto vartotojų skaičius, lyginant su praėjusiais metais, Ukrainoje padidėjo 15%, tačiau mažesnės šalys pasižymi aukštesne bendra interneto skvarba. Pavyzdžiui, Estija yra neabejotina lyderė visame regione, kadangi jos skvarbos rodiklis 2010 metų pradžioje siekė 71%. Kitos Baltijos šalys taip pat yra sąrašo pradžioje: Latvija (65%) ir Lietuva (57%), taip pat Slovėnija (62%) ir Čekija (58%).

Vidutinė interneto skvarba CEE valstybėse 2010 m. pradžioje buvo 49%. Didžiausias augimas, be Ukrainos, pastebimas Baltarusijoje (9-iais %), toliau Lenkijoje (7-iais %) ir Latvijoje bei Čekijoje (6–iais %). Bulgarijoje, Vengrijoje, Kroatijoje ir Rumunijoje skvarba padidėjo 5-iais %.

Internetu naudojasi vis daugiau žmonių visame regione. Įdomu, jog net tik jaunimas, bet ir vyresnio amžiaus žmonės internetu naudojasi vis dažniau. 2010 m. kovą daugiausiai 55+ amžiaus grupei priklausančių interneto vartotojų buvo Estijoje (15%), Vengrijoje (13%), Čekijoje ir Latvijoje (po 12%).

Ataskaita prieinama elektroniniu formatu svetainėje, skirtoje „Internet CEE“ konferencijai, kurią organizuoja „Gemius“ ir kuri pritraukia daug rinkos profesionalų iš viso regiono. Taip pat ataskaita elektroniniu ir spausdintu formatu bus išplatinta didžiausioms media agentūroms ir marketingo specialistams Europoje.

Aut. teisės: www.technologijos.lt
(0)
(0)
(0)

Komentarai (0)

Susijusios žymos: