Baltijos jūros dugne – paskutinis pirmosios „Nord Stream“ linijos vamzdis  (0)

Baltijos jūros dujotiekį tiesianti kompanija „Nord Stream“ pranešė, kad jau užbaigė visas tris atkarpas, kurios sudarys pirmąją 1224 km ilgio dujotiekio liniją. Jau šią vasarą ties Suomija ir Švedija šios atkarpos po vandeniu bus tarpusavyje sujungtos į vientisą vamzdį. Juo gamtinės dujos iš Rusijos tiesiogiai į Europos Sąjungą pradės tekėti kaip ir planuota – paskutinįjį 2011 m. ketvirtį. Antrąją dujotiekio liniją ketinama baigti tiesti 2012 metais.

Jau labai greitai Europa turės privataus kapitalo finansuojamą 7,4 mlrd. eurų (25,55 mlrd. litų) vertės „Nord Stream“ vamzdyną, kuris bent artimiausiems 50-čiai metų Europos dujotiekių tinklą sujungs su Rusijoje esančiais vienais didžiausių pasaulyje dujų išteklių, – sakė „Nord Stream“ vykdomasis direktorius Matthias Warnig. – Po ką tik nuaidėjusių pasaulinių įvykių, kurie sukėlė susirūpinimą atomine energetika ir energijos importu iš Šiaurės Afrikos, šis stambus infrastruktūros projektas įgavo dar didesnę svarbą tiek Europai, tiek Rusijai“.

2012 m. nutiesus abi vamzdyno linijas, „Nord Stream“ dujotiekiu kasmet bus galima transportuoti 55 mlrd. kub. m. dujų. Tokio kiekio pakanka aprūpinti 26 mln. namų ūkius. Baltijos jūros dujotiekis bent iki 2015 m. bus vienintelis naujas dujų tiekimo į Europą maršrutas, kuriuo per metus galima transportuoti daugiau nei 10 mlrd. kub. metrų dujų.

1224 km ilgio „Nord Stream“ dujotiekis yra suprojektuotas be tarpinių kompresorinių stočių. Atsižvelgiant į tai, kad dujoms keliaujant iš Rusijos į Vokietiją slėgis vamzdyne palaipsniui mažės, trys dujotiekio atkarpos pritaikytos skirtingam slėgiui ir yra sukonstruotos iš skirtingo storio vamzdžių. Jos bus sujungtos po vandeniu tose vietose, kur slėgis nuo 220 barų sumažėja iki 200, ir nuo 200 – iki 170. Dar iki vasaros Suomijos įlankoje esanti dujotiekio atkarpa bus sujungta su centrine sekcija – ši procedūra bus vykdoma jūroje maždaug 80 metrų gylyje. Centrinė ir pietrytinė atkarpos bus sujungtos greta Gotlando, Švedijoje šią vasarą, taip pat po vandeniu – maždaug 110 metrų gylyje. Atlikus sujungimą, pirmosios dujotiekio linijos tiesimas bus baigtas.

Visos vamzdyno sekcijos yra kruopščiai patikrinamos prieš sujungiant jas į vientisą vamzdį ir prijungiant prie dujotiekio atšakų Rusijos ir Vokietijos pakrantėse. Pirmoji ir antroji jūroje esančios sekcijos jau sėkmingai išvalytos, patikrintasis ir išbandytas jų atsparumas slėgiui. Dabar, baigus tiesti trečiąją sekciją, bus patikrintas ir jos atsparumas slėgiui. Darbai baigti ir Vokietijos pakrantėje, o Rusijos pakrantėje atsparumo slėgiui testus numatyta atlikti gegužės pabaigoje. iki 2011 m. IV-ojo ketvirčio, prieš pradedant eksploatuoti dujotiekį, bus patikrintas ir visos sistemos veikimas.

Įsipareigoję užtikrinti saugumą ir saugoti aplinką

Mūsų projekto sėkmę lėmė tai, kad didžiulį dėmesį skyrėme saugumui, aplinkosaugai ir iki smulkmenų suplanavome kiekvieną dujotiekio metrą, – sakė M. Warnigas. – „Nord Stream“ konsultavosi su vyriausybėmis, valdžios institucijomis, ekspertais bei suinteresuotais asmenimis visose Baltijos jūros regiono šalyse, o į aplinkosaugos tyrimus investavo per 100 mln. eurų (345 mln. litų) ir. Siekėme užtikrinti, kad visas projektas, parinktas maršrutas, vamzdyno tiesimas ir eksploatacija būtų saugi ir nekenktų aplinkai.

Šiuo metu investuojame dar 40 mln. eurų (138 mln. litų) į plačią aplinkos monitoringo programą – apie tūkstantyje vietovių matuojami 16 skirtingų aplinkos rodiklių dujotiekio tiesimo metu, taip pat stebėjimas bus vykdomas dar trejus metus eksploatuojant vamzdyną. Man džiugu pranešti, kad mūsų gaunami duomenys rodo, jog poveikis aplinkai iš tiesų yra mažesnis nei buvo numatyta poveikio aplinkai vertinime, atliktame prieš pradedant tiesti vamzdyną“, – sakė M. Warnigas.

Skrupulingai suplanuotas dujotiekio tiesimas

Pirmąją iš dviejų lygiagrečių vamzdyno linijų „Nord Stream“ sugebėjo nutiesti taip, kaip planuota – per šiek tiek daugiau nei 12 mėnesių.

Tiesimo darbai vyko sklandžiai, nes buvome iki smulkmenų suplanavę visus aspektus – techninį, logistikos, saugumo, aplinkosaugos ir eksploatacijos. Planų nesujaukė net ypač sudėtingos orų sąlygos Baltijos jūroje, dėl kurių turėdavome trumpam sustabdyti darbus. Tiesiant dujotiekį, vienu metu jūroje skirtingose vietovėse dirbo bent 30 laivų“, – aiškino „Nord Stream“ tiesimo direktorius Ruurdas Hoekstra.

Pasak jo, prie sklandaus projekto vykdymo prisidėjo ir „Nord Stream“ sudaryta „žalioji“ projekto logistikos koncepcija, kuri leido labai efektyviai ir tausojant aplinką pagaminti bei tiekti tiesimo laivams 202 tūkst. 23 tonų svorio apibetonuotas vamzdžių atkarpas. „Vamzdžių transportavimą suplanavome taip, kad laivams, pristatantiems vamzdžių atkarpas į tiesimo laivus, netektų plaukti toliau nei 100 jūrmylių (185 km) atstumu“, – sakė R. Hoekstra.

Didžiąją dalį pirmosios vamzdyno linijos nutiesęs „Saipem“ kompanijos laivas „Castoro Sei“ šiuo metu keliauja į Turku miestą Suomijoje, kur bus paruoštas antrosios linijos tiesimo darbams. Juos ketinama baigti iki 2012 m. pavasario. „Saipem“ subrangovo kompanijos „Allseas“ laivas „Solitaire“ vėl ties atkarpą Suomijos įlankoje. Planuojama, kad dviguba vamzdyno linija pilnu pajėgumu galės veikti nuo 2012 m. paskutiniojo ketvirčio.

Paskutiniosios vamzdžio atkarpos istorija

Visi pirmąją „Nord Stream“ liniją sudarantys vamzdžiai buvo pagaminti Vokietijoje ir Rusijoje, o betonu padengti Suomijoje ir Vokietijoje. Kiekvieno vamzdžio „kelionė“ yra individualiai sekama. Paskutinysis pirmosios linijos vamzdis savo „gyvenimą“ pradėjo 2009 m. lapkričio 10 d. Vokietijos mieste Dillingene, kur bendrovė „Dillinger Hütte GmbH“ pagamino sunkią plieninę plokštę. Ši plokštė 2010 m. sausio 8 d. „EUROPIPE GmbH“ gamykloje Mülheimo mieste virto 12 tonų svorio, 12 metrų ilgio 48 colių skersmens vamzdžiu.

Iš čia jis tą pačią dieną traukiniu buvo pervežtas į Baltijos jūros pakrantėje esantį Mukraną (Vokietijoje), kuriame prancūzų bendrovė „EUPEC S.A.“ padengė vamzdį betonu, kad padidintų atkarpos svorį dukart – iki 23 tonų, idant vamzdis jūros dugne būtų stabilus.

2011 m. balandžio 11 d. vamzdis buvo nugabentas į „Nord Stream“ logistikos stotį Švedijos Gotlando saloje, Slite. Čia jis laukė savo eilės iki 2011 m. gegužės 3 d., kada buvo nuplukdytas į „Nord Stream“ dujotiekį tiesiantį Italijos kompanijos „Saipem“ laivą „Castoro Sei“.

Šis vamzdis gegužės 4 d. galiausiai pateko į suvirinimo liniją, kur vienas jo galas buvo apipjautas ir suvirintas su priešpaskutiniu vamzdžiu, o kitas– uždengtas specialiu dangčiu. Dvigubas 24 metrų ilgio vamzdis buvo privirintas prie į jūrą tolygiai nuleidžiamo dujotiekio ir galiausiai pateko į jūros dugno vietą, 674 km atstumu nutolusią nuo Rusijos kranto, visai šalia dujotiekio pirmojo vamzdžio, kurį „Castoro Sei“ nuleido 2010 m. balandį.

Aut. teisės: www.technologijos.lt

(0)
(0)
(0)

Komentarai (0)

Susijusios žymos: