Ar žmonija neužilgo visiškai ir amžiams atsisakys ūkininkavimo? Šis klausimas nėra utopinis, kadangi šiuolaikinės ir netolimoje ateityje pasirodysiančios technologijos pasižymi dideliu potencialu tapti tikrąja maisto gamybos ateitimi.

Maisto pramonės ateitis yra paremta novatoriškais inžineriniais sprendimais, kurie visiškai skiriasi nuo to, ką šiandien mes laikome savaime suprantamu dalyku. Keleto novatoriškų technologinių sprendimų pasitelkimas maisto gamybos procese gali tapti taip vadinamosios bioekonomikos, kai nenaudojami gyvūninės kilmės produktai, pradžia.

Tokių technologinių sprendimų kaip 3D spausdinimas, laboratorijose auginama mėsa, „blockchain“ technologija, vertikalus ūkininkavimas ir ląstelių kultivavimas gali visiškai pakeisti žemės ūkį ir gyvulininkystę (maistui). Jei bent sekundei apie tai pagalvojame, galime suvokti, kad neilgai trukus maisto gamyba, kuri buvo įprasta visą žmonijos egzistavimo laikotarpį, gali tiesiog išnykti. Todėl, kad ir kaip benutiktų, netolimoje ateityje maisto technologijos radikaliai pakeis žmonių požiūrį į maistą ir mitybą, o žemiau pateiktos naujovės tai tik dar kartelį patvirtina.

3D maisto spausdinimas gali amžiams pakeisti mums įprastą maistą

Viena iš labai įdomių šiuolaikinių maisto gamybos technologijų, kurios kuriamos tokiuose institutuose kaip „TNO“, yra 3D maisto spausdinimas. Atsižvelgiant į pastarojo meto didžiulį 3D spausdintuvų populiarumą, toks technologinis posūkis atrodo neišvengiamas.

Ši technologija veiks lygiai taip, kaip jūs ir tikitės – sluoksnis po sluoksnio sukuriant norimą maisto produktą. Ateityje 3D maisto spausdinimas pasiūlys vartotojams neišsemiamas galimybes – formos, tekstūros, kompozicijos ir skonio atžvilgiu. Tai leis sukurti patiekalus, kurie atitinka išskirtinius vartotojų lūkesčius ir individualų skonį – lygiai taip pat, kaip gaminant patiekalus sau, tačiau tai darant be jokių pastangų.

Ar ši technologija užims robotizuotų virtuvės šefų vietą, ar juos papildys – parodys laikas. Bet kuriuo atveju, maisto gaminimo ateitis skamba intriguojančiai. Be to, 3D spausdinimas reikšmingai sumažins atliekas, kurios susidaro įprastinio maisto gaminimo proceso metu, ir galės būti naudojamas skatinant sveiko maisto vartojimą bei visiškai pakeis tai, kaip yra sudaromi maisto receptai.

Aukšto slėgio maisto pasterizacija gali prailginti maisto galiojimo laiką net 10 kartų

Viena iš pagrindinių dilemų, su kuria susiduria maisto pramonės atstovai, yra maisto produktų galiojimo laiko prailginimas, neigiamai nepaveikiant maisto skoninių savybių ir kokybės. Tai nuo senų senovės buvo sunkiai išsprendžiama problema – pradedant tokiais sprendimais kaip rūkymas ar sūdymas ir baigiant fermentacija bei kitais panašiais sprendimais.

Tuo tarpu šiandien yra kuriamos visiškai naujos technologijos, tarp kurių yra ir procesas, vadinamas aukšto slėgio maisto pasterizacija (angl. „High-Pressure Processing“ arba „HPP“). Tai yra pasterizavimo technika, kuri visiškai netolimoje ateityje gali keturgubai ar netgi 10 kartų prailginti pagamintų maisto produktų galiojimo laiką. Ši technologija efektyviai nukenksmina mikroorganizmus ir užtikrina maisto produktų saugumą. Be to, jos metu yra išsaugomas maisto skonis, kvapas, išvaizda, tekstūra, maistinės savybės ir natūralus šviežumas. Dar vienas HPP privalumas yra tai, jog proceso metu nėra naudojamas joks švitinimas ar cheminiai konservantai.

Automatinės skirstymo ir rūšiavimo sistemos gali pakeisti tūkstančius darbuotojų

Tokios kompanijos kaip „Aris“ pasitelkė novatoriškus maisto gamybos procesus, naudojant „AQS“ sistemą. Ši sistema yra naudojama labai efektyviai ir tiksliai skirstyti bei rūšiuoti vištas (taip pat gali būti pritaikoma ir kitiems gyvūnams).

„AQS“ sistema padeda „Aris“ klientams atrūšiuoti vištas pagal jų formą, dydį, spalvą ir kitus pasirinktus kriterijus. Ši pakankamai nauja sistema gali vos per vieną valandą įvertinti apytiksliai 12 000 vištų, reikšmingai padidinant maisto gamybos produktyvumą.

„AQS“ naudoja kamerų sistemą ir kompiuterines programas, kurių pagalba tiriamoje aplinkoje aptinka atitinkamas variacijas (pvz., spalvas). Ši sistema gali užfiksuoti daugybę nukrypimų nuo normos (skirtumų), tokių kaip lūžę sparnai, trūkstamos kūno dalys, prastas pigmentas ir kt. Be to, ji bėgant laikui pati mokosi ir tobulėja.

Vabzdžių baltymai gali pakeisti jautieną, vištieną, kalakutieną ir ėrieną

Nors nariuotakojų, tokių kaip vabzdžiai, valgymas kai kuriose pasaulio dalyse jau seniai yra įprastas, Europoje ir Vakaruose tai vis dar yra retenybė – žinoma, jei mes nežiūrėsime į omarus ar krabus. Tačiau tam lemta pasikeisti. Tokių startuolių kaip „Exo“ dėka, netolimoje ateityje daugelio žmonių kasdienės mitybos racione gali atsirasti iš vabzdžių pagaminti baltyminiai batonėliai ir daugybė kitų maisto produktų.

„Exo“ startuolis sulaukė didelių investicijų, o tai rodo, kad daugybė rinkos dalyvių tiki, kad vabzdžių baltymai netolimoje ateityje gali tapti svarbia mūsų mitybos dalimi. Akivaizdu, kad ūkininkai, virtuvės šefai ir startuoliai, susiję su iš vabzdžių gaunamų baltymų rinka, siekia, jog vabzdžiai taptų tokie pat įprasti kaip ir jautiena – ir galbūt netgi vieną dieną pakeistų mums įprastą mėsą ir paukštieną. Jei visa tai sulauks didelio populiarumo, tai gali sukurti visiškai naują rinką, kuri sukurs tūkstančius darbo vietų. Be to, minėtas startuolis nėra vienintelis, kuris gamina iš vabzdžių gaunamų baltymų maistą.

Vabzdžių baltymuose taip pat yra daug vitamino B12, daugiau kalcio nei piene, daugiau geležies nei špinatuose ir gali mūsų organizmui suteikti visas būtinąsias amino rūgštis. Nepamirštant, kad vabzdžių auginimas ir jų vartojimas taipogi yra mažiau kenkiantis aplinkai – lyginant su gyvulių auginimu. Vabzdžių auginimui reikia kur kas mažiau vandens (apytiksliai 455 litrų 72 gramams svirplių, kai tuo tarpu tiek pat vandens reikia 6 g jautienos) ir gerokai mažiau fizinės erdvės. Ir nors gali atrodyti nepriimtina vartoti vabzdžius jų „natūraliame“ pavidale, jie gali būti lengvai sutrinami ir naudojami mūsų mėgstamiausiuose maisto receptuose pakeičiant įprastus baltymus.

Laboratorijose auginama mėsa gali pakeisti gyvulininkystę (maistui)

Laboratorijose auginama mėsa (kitaip dar vadinama dirbtine mėsa arba mėsa in vitro) neilgai trukus gali tapti norma. Tai taip pat gali mėsos gamybą paversti nauja tvariosios inžinerijos forma. Tokia „mėsa“ yra auginama iš gyvūnų raumenų ląstelių, kurios yra išgaunamos biopsijos metu, paimant gyvūno raumens ląstelę ir sujungiant ją su baltymais, kurie užtikrina ląstelės augimą, kol galiausiai užauginama didelė mėsos porcija.

Dirbtinė mėsa yra labai populiari tarp aplinkosaugininkų, kurie tiki, kad ji ateityje galėtų visiškai pakeisti gyvulių mėsą ir reikšmingai sumažinti neigiamą poveikį mus supančiai aplinkai. Kai kurie šios idėjos šalininkai skaičiuoja, kad šiltnamio efektą sukeliančių dujų išskyrimas galėtų būti sumažintas net iki 96%.

Komentarai ()