Šiurpą keliantys radiniai: dievybėms aukojo ne tik monetas, bet ir kūdikius (Foto)  ()

Penkiose auksinėse monetose, iškastose senovės Kartaginos šventykloje, pavaizduota deivė Tanitė. Šias monetas turtingi maldininkai tikriausiai paliko šalia palaidotų kūdikių kaip auką dievybėms, rašo „Live Science“.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Tuniso archeologai senovės Kartaginos mieste iškasė retas, 2300 metų senumo auksines monetas ir urnas su gyvūnų, kūdikių ir neišnešiotų kūdikių palaikais.

Tyrėjai palaikus ir penkias auksines monetas aptiko netoli Tafato El Bony šventyklos griuvėsių, esančių ant kalvos Tuniso pakraštyje. Šventykla kadaise buvo paminklas, skirtas dievybėms Baalui Hammonui ir Tanitei, sakoma Tuniso kultūros reikalų ministerijos išverstame pareiškime socialiniame tinkle „Facebook“.

Kartagina buvo galingas miestas-valstybė, įkurtas finikiečių – tautos iš rytinės Viduržemio jūros pakrantės – IX a. pr. m. e. Miestas suklestėjo VI a. pr. m. e. ir tapo didžiule prekybos imperija, turėjusia įtaką didžiajai Viduržemio jūros baseino daliai.

Kartagina ir Romos Respublika tapo didelėmis varžovėmis ir kovojo per 264–146 m. pr. m. e. trukusius Pūnų karus, kurie baigėsi romėnams sunaikinus Šiaurės Afrikos miestą. Ant griuvėsių buvo pastatyta nauja romėnų Kartagina, o abiejų miestų liekanos šiandien įtrauktos į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.

 

Pasak Tuniso transliuotojo „Shems FM“, naujai rastų auksinių monetų skersmuo yra vos mažesnis nei colis (2,5 cm), ant jų pavaizduota senovės deivė Tanitė – kartaginiečių vaisingumo ir motinystės simbolis.

 

Monetos yra retas radinys, „atspindintis to istorinio laikotarpio turtingumą ir patvirtinantis Kartaginos kultūrinę vertę“, sakoma Kultūros reikalų ministerijos atstovų pranešime.

Archeologai teigė, kad turtingi kartaginiečiai greičiausiai paliko monetas kaip dovaną dievams, tačiau lieka neaišku, ar palaidoti kūdikiai buvo paaukoti, ar mirė dėl natūralių priežasčių. Per pastarąjį šimtmetį Kartaginoje kasinėjimų metu buvo rasta tūkstančiai antkapių ir urnų su naujagimių ir vaikų iki 4 metų amžiaus palaikais, kurie, kai kurių ekspertų nuomone, galėjo būti paaukoti dievams.

 

 

„Archeologiniai, literatūriniai ir dokumentiniai vaikų aukojimo įrodymai yra pribloškiantys, – teigė Oksfordo universiteto (Jungtinė Karalystė) senovės istorijos profesorė Josephine Crawley Quinn. – Galbūt tai buvo daroma iš gilaus religinio pamaldumo arba jausmo, kad gėris, kurį auka gali atnešti [visai] šeimai ar bendruomenei, yra svarbesnis už vaiko gyvybę.“

Parengta pagal „Live Science“.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: Lrytas.lt
Lrytas.lt
(2)
(1)
(1)

Komentarai ()