Studentai ruošia persversmą (14)
Lietuvos jaunimas kuria neformalų judėjimą „Studijų revoliucija“, kuris ne tik imsis aukštojo mokslo bei švietimo sistemos reformos kontrolės, bet ir aktyviai dalyvaus jos politikos formavime. Siekdamas pakeisti aukštojo mokslo ir studijų įstatymo nuostatas, susijusias su studentų rotacija, studentų judėjimas ateityje planuoja daugybę kitų projektų, nukreiptų į aukštojo mokslo bei švietimo padėties gerinimą Lietuvoje.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Pasak vienos iš „Studijų revoliucijos“ judėjimo iniciatorių Ievos Kačinskaitės — neformalus judėjimas bus aktyvus, tačiau tuo pat metu — nepriklausomas švietimo politikos dalyvis, tad neformalus statusas ideologiškai yra kur kas tvirtesnis nei daugelis juridinių.
„Negalime toleruoti švietimo reformos žalos, kuri daroma Lietuvai. Situacija yra daugiau nei tragiška, tad imame iniciatyvą į savo rankas. Jei studentų žodis ne visada būna išgirstas, veiksime kitomis demokratiškomis priemonėmis. Nebegalime taikstytis su tiesioginiu švietimo naikinimu bei daugiau nei keistais švietimo ir mokslo ministro sprendimais ne tik dėl mokamų vietų ar rotacijos, bet ir pačios studijų kokybės, nes šiandien ne žinios, o studijų krepšelis tapo prioritetu, tiek švietimo paslaugų teikėjams, tiek daliai jos klientų”, — sako I. Kačinskaitė.
Neformalus judėjimas „Studijų revoliucija“ buvo pradėtas kurti prieš kelis mėnesius, o šiuo metu vienija jau daugiau kaip pusę tūkstančio narių, rinksiančių parašus dėl rotacijos pakeitimų. Ilgainiui šis judėjimas ketina apjungti daugiau kaip kelis tūkstančius narių.
Anot Seimo nario Vytauto Gapšio, tokia iniciatyva yra itin sveikintina, nes akivaizdžiai patvirtina visuomenės norą dalyvauti įstatymų kūrime, o ne būti tik jų vykdytojais.
„Manau, kad ši studentų iniciatyva gali būti puikus pavyzdys ir kai kuriems Seimo nariams, tad visapusiškai palaikau ir pritariu jai. Deja, švietimo padėtis Lietuvoje yra daugiau nei tragiška, tad bet kokios pozityvios iniciatyvos ir siekiai yra tiesiog būtini“, — neabejoja V. Gapšys.
„Esame atviri visiems jauniems Lietuvos žmonėms, turintiems tvirtas pažiūras ir norintiems ateitį kurti Lietuvoje. Viena opiausių šalies problemų yra emigracija, kuriai įtaką daro švietimo sistemos ir šalies poreikių neatitikimas. Jauni žmonės priversti rinktis gyvenimą kitur, nes negali studijuoti ir kurti čia, vien dėl to, kad neturi galimybių susimokėti už mokslą ir taip yra verčiami rinktis dirbančio emigranto kelią. Tam turi būti užkirstas kelias, nes netenkame šalies potencialo“, — teigia viena iš „Studijų revoliucijos“ iniciatorių Eglė Bačionytė.
„Studijų revoliucija“ praeitą savaitę kreipėsi į VRK, prašydama užregistruoti teisę į parašų rinkimą, kuriuos surinkus būtų keičiamas švietimo ir mokslo įstatymas, reglamentuojantis nemokamų ir mokamų studijų tvarką šalyje bei rotaciją.
Artimiausiu metu šis neformalus studentų judėjimas imsis daugybę kitų projektų, tokių kaip studijų kreditavimo problematikos sprendimai, aukštojo mokslo kokybės gerinimas, glaudaus bendradarbiavimo su būsimais darbdaviais plėtojimas.
„Tiltai tarp darbdavių ir studentų turi būti tiesiami kur kas geriau nei dabar. Būtent šalies bendrovės geriausiai jaučia poreikius, o dabartinę partnerystę su jomis galima vertinti blogiau nei dvejetu, tad sieksime šią iniciatyvą perimti į savo rankas“, — sako I. Kačinskaitė.
„Negalime toleruoti švietimo reformos žalos, kuri daroma Lietuvai. Situacija yra daugiau nei tragiška, tad imame iniciatyvą į savo rankas. Jei studentų žodis ne visada būna išgirstas, veiksime kitomis demokratiškomis priemonėmis. Nebegalime taikstytis su tiesioginiu švietimo naikinimu bei daugiau nei keistais švietimo ir mokslo ministro sprendimais ne tik dėl mokamų vietų ar rotacijos, bet ir pačios studijų kokybės, nes šiandien ne žinios, o studijų krepšelis tapo prioritetu, tiek švietimo paslaugų teikėjams, tiek daliai jos klientų”, — sako I. Kačinskaitė.
Neformalus judėjimas „Studijų revoliucija“ buvo pradėtas kurti prieš kelis mėnesius, o šiuo metu vienija jau daugiau kaip pusę tūkstančio narių, rinksiančių parašus dėl rotacijos pakeitimų. Ilgainiui šis judėjimas ketina apjungti daugiau kaip kelis tūkstančius narių.
Anot Seimo nario Vytauto Gapšio, tokia iniciatyva yra itin sveikintina, nes akivaizdžiai patvirtina visuomenės norą dalyvauti įstatymų kūrime, o ne būti tik jų vykdytojais.
„Manau, kad ši studentų iniciatyva gali būti puikus pavyzdys ir kai kuriems Seimo nariams, tad visapusiškai palaikau ir pritariu jai. Deja, švietimo padėtis Lietuvoje yra daugiau nei tragiška, tad bet kokios pozityvios iniciatyvos ir siekiai yra tiesiog būtini“, — neabejoja V. Gapšys.
„Esame atviri visiems jauniems Lietuvos žmonėms, turintiems tvirtas pažiūras ir norintiems ateitį kurti Lietuvoje. Viena opiausių šalies problemų yra emigracija, kuriai įtaką daro švietimo sistemos ir šalies poreikių neatitikimas. Jauni žmonės priversti rinktis gyvenimą kitur, nes negali studijuoti ir kurti čia, vien dėl to, kad neturi galimybių susimokėti už mokslą ir taip yra verčiami rinktis dirbančio emigranto kelią. Tam turi būti užkirstas kelias, nes netenkame šalies potencialo“, — teigia viena iš „Studijų revoliucijos“ iniciatorių Eglė Bačionytė.
„Studijų revoliucija“ praeitą savaitę kreipėsi į VRK, prašydama užregistruoti teisę į parašų rinkimą, kuriuos surinkus būtų keičiamas švietimo ir mokslo įstatymas, reglamentuojantis nemokamų ir mokamų studijų tvarką šalyje bei rotaciją.
Artimiausiu metu šis neformalus studentų judėjimas imsis daugybę kitų projektų, tokių kaip studijų kreditavimo problematikos sprendimai, aukštojo mokslo kokybės gerinimas, glaudaus bendradarbiavimo su būsimais darbdaviais plėtojimas.
„Tiltai tarp darbdavių ir studentų turi būti tiesiami kur kas geriau nei dabar. Būtent šalies bendrovės geriausiai jaučia poreikius, o dabartinę partnerystę su jomis galima vertinti blogiau nei dvejetu, tad sieksime šią iniciatyvą perimti į savo rankas“, — sako I. Kačinskaitė.
(0)
(0)
(0)