Profesijos pasirinkimas: kažkas Lietuvoje yra ne taip  (36)

Šiuo metu Lietuvoje įregistruota 32,9 tūkst. jaunų bedarbių. Akivaizdu, kad pastaruoju metu dauguma abiturientų studijuoja ne tai, kas garantuotų darbą. Kokios profesijos bus paklausios po penkerių ar dešimties metų ir kuo remdamiesi moksleiviai turėtų rinktis kelią į ateitį?

Faktai

  • 2011 metais populiariausios studijų programos pagal pirmąjį pageidavimą buvo ekonomika, medicina, teisė.
  • 2012 metų balandžio mėnesio duomenimis, Lietuvos darbo biržoje buvo daugiausiai registruota teisės, socialinio darbo, ekonomikos studijų absolventų.

Darbo rinkoje būsi tiesiog prekė!

„Statistika negailestinga, – teigia Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos valdymo bendrovės valdybos pirmininkas Povilas Vasiliauskas. – Iš tikro jauni žmonės paskutiniu metu dažnai rinkosi studijas, kurias baigę sunkiai rasdavo darbą. Kita vertus, nepaisant gana didelio nedarbo, yra nuolatinė daugybės profesijų atstovų paklausa! Toks pasiūlos-paklausos disbalansas darbo rinkoje susidarė ir dėl netinkamo profesinio orientavimo, ir dėl pačių moksleivių nepagrįsto susižavėjimo pirmiausiai humanitarinėmis, socialinėmis studijomis, egzotiškomis specialybėmis. Technologinės studijos, darbininkiškos profesijos, amato įgijimas buvo ir iki šiol yra laikomas neprestižiniu, antrarūšiu, net gėdingu! Tai iškreiptas ir labai žalingas požiūris. Egzotika bei „madingos“ profesijos yra nepaklausios darbo rinkoje, ir atvirkščiai – „antrarūšės“ specialybės savininkui darbas (ir uždarbis!) visada yra garantuotas!“

Pasak P. Vasiliausko, perspektyviausios ir paklausiausios LEZ'e artimoje ateityje (4-5 metai) bus specialybės, kurios ir šiandien yra paklausios tarp didžiausių LEZ'o darbdavių, t. y. PET produktų gamintojų (ORION GLOBAL PET, NEO GROUP), maisto pramonės įmonių, elektros įrangos, automobilių įrangos gamintojų. Tokios paklausios specialybės yra ne tik visas IT specialistų spektras, visų sričių inžinieriai (tiek tradicinių sričių, tiek IT bei aukštųjų ar aukštesniųjų technologijų, tiek chemijos pramonės), finansininkai (pradedant žemesnės pakopos apskaitininkais, baigiant aukščiausios kvalifikacijos finansų vadovais), bet ir kvalifikuotų darbininkų profesijos (suvirintojai, montuotojai, remontininkai, santechnikai, šaltkalviai, staliai, dailidės). Paklausios yra aukštos kvalifikacijos sekretorės, biuro administratoriai.

Pokalbininkas jaunuoliams patartų „nebeždžioniauti“, nesižvalgyti į „madas“, o įsiklausyti į vidinį balsą: kokį darbą dirbtum su malonumu, norėtum nuolat tobulėti, būti pačiu pačiu geriausiu.

„Neprošal atidžiai įsiklausyti į pačių artimiausių žmonių, kurie tave geriausiai pažįsta (jauname amžiuje dažnai pats sau esi labai įdomus… tačiau visiškai nepažįstamas! Gal dėl to toks įdomus?!) ir kurie tau nori vien tik gero, nuomonę. Nors tai gali jaunam žmogui pasirodyti kiek per grubu, bet norint išvengti skaudžių nusivylimų, būtina suprasti ir susitaikyti su tuo, kad darbo rinkoje būsi tiesiog prekė! Jei nenori dulkėti metų metais „lentynoje“ kaip niekam nereikalingas, turi suformuoti iš savęs paklausią prekę darbo rinkai. Tik tokiu atveju būsi pageidaujamas, vertinamas… ir gerai apmokamas“, – teigė P. Vasiliauskas.

Ne tik profesija

Pasak Vakarų laivų gamyklos Komunikacijų ir reklamos vadovės Jolantos Toliušytės, pagrindinėms įmonių grupės veikloms, t. y. laivų remontui ir laivų statybai, taip pat nuolat trūksta ir ateityje trūks specialistų su inžineriniu išsilavinimu. Tačiau pridūrė, kad labai svarbios yra ne tik profesinės kompetencijos, bet ir asmeninės bei vadybinės savybės.

„Šios srities specialistai turi gebėti atlikti ne tik inžinerinį darbą, bet ir vadovauti bei koordinuoti veiklas. Mūsų nuomone, šiuo metu tai viena perspektyviausių profesijų“, – sakė pokalbininkė.

Paklausta, į ką labiausiai atsižvelgiama renkantis naują darbuotoją, ypač – tarp jaunimo, J. Toliušytė atsakė, jog žiūrima į visumą. „Išsilavinimas yra labai svarbus, ypač šiame laivų remonto ir statybos versle, tačiau bendravimas ir elgesys ne mažiau svarbūs. Todėl labai laukiame ambicingų, pažangių ir iniciatyvių jaunuolių.“

Žiūrėkite bent 10 metų į priekį

„Renkantis profesiją reiktų įvertinti jos perspektyvumą ne po 5, o mažiausiai po 10 metų, – aiškino personalo atrankos kompanijos „Alpha Consultants“ vadovė Inga Siminonienė. – Taip pat reikia įvertinti ir vietą, kurioje norite gyventi. Jeigu ketinate išvažiuoti iš Lietuvos, būtina rinktis specialybę, kurioje galėsite kompensuoti savo kalbos ar kitokius trūkumus: socialiniame sektoriuje, valstybės tarnyboje galite patirti nesėkmę, nes būsite kitos tautybės. Inžinerinės specialybės garantuoja mažesnę diskriminaciją.“

Specialistė nurodė, kokios populiariausios sritys 2008-2018 m. prognozuojamos JAV: tai mokslas ir technologijos, sveikatos apsauga, švietimas ir valstybės tarnyba, verslas ir finansai, paslaugų sektorius ir kūrybinės profesijos.

„Forbes“ prognozuoja tokį specialistų poreikį: slaugė, gerontologas, alternatyvios energetikos ekspertas, verslo plėtros į Afriką specialistas, žurnalistas, sunkiai pasiekiamų naftos išteklių specialistas, selekcininkas, augalų genų inžinerijos specialistas, urbanistas, teritorijų plėtros specialistas, nacionalinių ir religinių konfliktų ekspertas.

Į klausimą, kokio personalo šiandien ieško ir sunkiai randa Lietuvos darbdaviai, pokalbininkė atsakė vienu žodžiu: „Inžinerinio“.

Abiturientus, dar nežinančius, kokį darbą nori dirbti, I. Siminonienė nuramino: „Nesijaudinkite. Yra daug už jus vyresnių žmonių, kurie dar negali atsakyti į šį klausimą. Tai panašu į maisto ragavimą: turime paragauti, kad žinotume, ar patiko. Tas pats su darbu: turite padirbti, prisiliesti, kad būtumėte tikri, ar tai patinka. Todėl vasarą reikia praleisti ne pajūryje, o ieškoti laikino darbo, kad padarytumėte teisingą sprendimą.“

Personalo specialistė pateikė ir trumpiausią testą, kurią profesiją rinktis: „Paklauskite savęs, kokia veikla užsiimant sustoja laikas.“

KOMENTARAS. Kaip neapsirikti renkantis profesiją?

Remigijus Žiogas, pramogų verslas

Dabar tokie laikai, kad „popierius“ (diplomas) nieko nevaidina. Viską lemia tik asmeniniai žmogaus gebėjimai. Kai esi geras savo srities specialistas, ir krizė nepaveikia, nes greitai moki orientuotis rinkoje.

Aš baigiau Klaipėdos siuvimo ir paslaugų verslo mokyklą, spec. interjero apipavidalintojo specialybę, paskui dvejus metus Klaipėdos universitete studijavau dailę – ir pajutau, kad ne man. Stojau ir į Klaipėdos universiteto Menų fakultetą, bet po trečiojo atrankos turo man buvo pasakyta, kad manęs per daug, kad formuoju neteisingą nuomonę stojantiesiems, kas yra režisūra. Aš taip ir nesupratau, ko ir kam ten buvo per daug, bet vėliau labai džiaugiausi, kad ten neįstojau, nes galiausiai baigiau kultūrinės veiklos vadybą Klaipėdos valstybinėje kolegijoje. O kitąmet planuoju Klaipėdos universitete mokytis vadybos.

Aš manau, kad jaunuoliai, žinantys savo siekius, turi rinktis specialybę ne tik pagal mokslo institucijos reitingus, bet ir pagal dėstytojus ir įstaigos vadybos gebėjimus įprasminti tą specialybę rinkoje po mokslų. O mokslo įstaigos turi duoti ne tik sausos teorijos, bet ir praktikos. Negalima antro kurso smuiko specialybės studenčių siųsti praktikuotis į „Žvejukus“ dirbti rūbininkėmis, nes tai neva kultūros sritis.

Vilma Mažeikienė, psichologė

Aš jau nuo paauglystės žinojau, kuo noriu būti. Tuo metu psichologija nebuvo populiari mūsų šalyje, ir visi sakė, kad be darbo sėdėsiu kokiame fabrike. Bet aš paklausiau širdies. Situacija pasikeitė man mokantis – specialybės paklausa išaugo.

Mano sūnus – abiturientas. Apie specialybės pasirinkimą pradėjom kalbėtis, kai jis buvo 9 klasėje. Kalbėjom ne apie konkrečią profesiją, o apie tai, kaip svarbu pasirinkti pagal pomėgius. Sūnaus sprendimai keisdavosi vos ne kas pusmetį, ir prioritetus jis iškeldavo skirtingus: kad tik darbas būtų, paskui – ir kad uždirbtų, dar vėliau – o kas iš tikro traukia. Galiausiai apsistojo ties specialybėmis, kurios traukia kaip žmogų.

Aš sūnui tik patariu, kad neskubėtų. Jei jaučiasi dar nevisiškai apsisprendęs, siūlau eiti padirbėti, susitupėti. Jei jis nesubrendęs sprendimui, gal protingiau juodą darbą padirbti, kad suvoktų pinigų vertę, darbo skonį ir koks jis neskanus, kai dirbi ne tai, kas patinka.

Užsienyje dauguma jaunuolių baigę mokyklą keliauja, dirba, ieško savęs, ir tik kai suvokia, ko nori, – stoja mokytis. Jei sūnus neįstos – eis dirbti ir mokysis anglų kalbos, kad būtų daugiau pasirinkimo galimybių.

Ramunė Gulbinskienė, pradinių klasių mokytoja

Man nereikėjo laukti paskutinės klasės ar egzaminų, kad nuspręsčiau kur stoti. Jau baigdama trečią klasę svajojau būti mokytoja. Šeimoje turėjau puikų pedagogo pavyzdį, tai savo tėtį, kuris vadovavo vaikų muzikos mokyklai. Dėl savo pasirinkimo nėkart nesudvejojau.

Sakoma, jei nori suprasti, ko verta siekti gyvenime, paklausk savęs, ko po šimto metų reikės tavo sielai, kūnui, vaikams, draugams. Tad abiturientams, kurie dar neapsisprendė, kur stoti, norėčiau patarti, kad gerai įsiklausytų į savo širdies balsą. Juk svarbu ne tik įgyti išsilavinimą, bet suvokti savo paskirtį, surasti savąjį kelią, išmokti būti Žmogumi.

Aut. teisės: vtv.lt
Autoriai: Aistė Stanelytė

(3)
(0)
(3)

Komentarai (36)