Dušas po kūno kultūros pamokos: teoriškai yra, praktiškai – užrakintas  (3)

Pasportavus nusiprausti – normalu. Tačiau tik ne mokykloje. Kodėl po kūno kultūros pamokų mokiniai nenori praustis, mokytojai – atrakinti dušų, o Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) apsiriboja formaliu reikalavimu sanitarinėms patalpoms, tačiau, ar realiai naudojami dušai, nesidomi?

Savo vardo nenorėjęs viešinti kūno kultūros mokytojas sakė, jog nesiprausimas gyvybei negresia. „Jei leisčiau vaikus į dušą, reikėtų būti kartu – kitaip tikrai stumdysis ir ant plytelių pargriuvę susižalos. Kas tada atsakys? Aišku, sportuodami suprakaituoja, gal kvapas ne koks, bet nors sveiki gyvi“, - žodžių į vatą nevyniojo 15 metų darbo patirtį turintis mokytojas.

Gimnazistė Greta, kurios mokykla buvo renovuota prieš kelerius metus, sakė net nemačiusi gimnazijos dušų. Užrakinti.

„Nežinau, kodėl nesiprausiam. Pertrauka trumpa, nespėtume. Net negalvojau apie tai – niekas nesiprausia. Po pamokos persirengi marškinėlius ir gerai“, - sakė moksleivė.

Metais jaunesnės jos draugės Marijos teigimu, duše ji nesipraustų net jei būtų ilgesnė pertrauka. „Man nemalonu net persirengimo kambaryje. Išsirenginėti, kad kitos į mane žiūrėtų, neturiu noro“, - sakė šešiolikmetė, po kūno kultūros pamokos prakaitui nusišluostyti naudojanti drėgnas servetėles.

Paklaustos apie berniukų persirengimo kambarius ir dušus draugės pagyvėja: „Jau iš ten kaip dvokia!”

SAM: nereikia ministro įsakymo, kad po tualeto praustume rankas


Sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vedėjos Ritos Sketerskienės teigimu, higienos norma reglamentuoja, kad mokykloje privalo būti dušo patalpos, tačiau ar jie turi būti naudojami, privalo ar neprivalo vaikai po kūno kultūros pamokos praustis, ministerijos teisės aktais nenustatyta.

„Minėta higienos norma taikoma pačiai įstaigai, o kaip bus organizuotas higienos laikymasis - savaime suprantama - turi rūpintis mokyklos vadovybė“, - sakė SAM atstovė, pridurdama, jog „ministrui nereikia pasirašyti įsakymo po tualeto praustis rankas, nes tai ir taip aišku“.

Pastabą, jog realiai sunku rasti mokyklą, kurioje mokiniai po kūno kultūros pamokos prausiasi, R. Sketerskienė komentavo, jog tai – bendra visos visuomenės problema.

„Taip, sveikatos ugdymas Lietuvoje – nepakankamas. Nusiprausti pasportavus yra savaime suprantama – kaip rytą ir vakarą valytis dantis. Taigi, sveikatos ugdymu, pagal Lietuvos sveikatos ugdymo koncepciją, mokyklose turi užsiimti visi pedagogai. Tai reiškia, jog kūno kultūros pamoką organizuojantis mokytojas turi pasakyti vaikams, kad pasportavus reikia apsiprausti“, - sakė SAM atstovė.

Renovacija dušų skaičiaus nepadidino


Vilniaus Šv. Kristoforo progimnazijos direktorės Aušros Venskuvienės teigimu, šioje mokykloje prieš renovaciją buvo du dušai, tačiau vaikai po kūno kultūros pamokų į juos nesiverždavo.


„Net ir negaliu pasakyti, kodėl mokiniai higienos sumetimais nesiprausia, bet manau, kad tam didelės įtakos turi trumpa pertrauka. Po treniruočių – prausiasi“, – pastebi direktorė.

Šioje mokykloje, kaip ir daugumoje kitų, dušai yra užrakinti ir atrakinami, kai vaikai paprašo. Prieš renovaciją buvo du – vienas berniukams ir vienas mergaitėms. Po beveik 4 mln. litų kainavusios renovacijos dušų nepadaugės, nes, kaip sakė pašnekovė, daugiau prausimosi vietų nėra kur įrengti, todėl tvarkomi tie patys du dušai, kurie buvo.

„Higienos normos nepritaikytos 1969 metais statytai mokyklai. Ypač tai pasakytina ir apie reikalavimą įrengti pakilimus bei liftus neįgaliesiems – senos statybos pastatuose tai ypač sudėtinga padaryti, nes jie suprojektuoti taip, kad nėra vietos. Ir jeigu man būtų pasakyta prie sporto salės įrengti dar 10 dušų – neturėčiau kur“, - atkreipė dėmesį A. Venskuvienė.

Praktiškai žiūrint, kai didelėje mokykloje yra vienas dušas mergaitėms ir vienas berniukams, visiems mokiniams po kūno kultūros pamokos nusiprausti – nerealu.

Aut. teisės: delfi.lt
Autoriai: Ieva Urbonaitė-Vainienė

(3)
(0)
(0)

Komentarai (3)