Pilietinis ugdymas už 2 mln. Lt: interneto svetainės, honorarai, sumuštiniai  (1)

Pilietinio ir tautinio ugdymo programai Vyriausybė šiemet skyrė apie 4,5 mln. Lt, iš jų 2,085 mln. Lt atiteks beveik septynioms dešimtims projektų, kuriais norima paskatinti visuomeninį ir politinį jaunimo aktyvumą, demokratinių vertybių plėtrą, aktyvinti pilietinį ir teisinį visuomenės išprusimą, puoselėti tautinę savimonę, ugdyti domėjimąsi etniniu paveldu, rašo portalas delfi.lt.


Jeigu visi projektai bus įgyvendinti, turėsime apie kelias dešimtis naujų interneto svetainių, projektų vykdytojai gaus honorarus, pavalgys patys ir pavalgydins dalyvius, lektoriai atskaitys paskaitas ir gaus užmokestį, bus išleista daugybė knygučių bei lankstinukų, pagaminta lipdukų.

Viešosios politikos ir vadybos instituto partneris Vitalis Nakrošis sako, kad parama nevyriausybiniam sektoriui turėtų skatinti organizacijas bendradarbiauti tarpusavyje, kad nebūtų prikuriama daugybė niekam nereikalingų interneto svetainių, kuriose niekas nesilankys.

Balsuoti skatinsime po rinkimų?

Daugelyje pilietinio ir tautinio ugdymo projektų, kuriems šiemet bus paklojama apie 2 mln. Lt, lėšos skiriamos tokiai veiklai, kaip interneto svetainių kūrimas, dalyvių maitinimas, knygų ir lankstinukų leidyba, radijo ir televizijos klipų kūrimas, autoriniams atlyginimams, transportui, kanceliarinėms prekėms.

Pavyzdžiui, projektas „Lietuvos pasirinkimas 2009“ skirtas skatinti piliečius balsuoti rinkimuose, jo metu numatyta atlikti sociologinę apklausą, rengti susitikimus ir diskusijas, konferenciją, sukurti internetinę svetainę. Tai turėtų kainuoti 31 tūkst. Lt.

Įvertinus tai, kad švietimo ir mokslo ministro Gintaro Steponavičiaus parašo ant projektų dar nėra, o prezidento rinkimai vyks gegužės 17 d, Europos Parlamento (EP) – birželio 7 d., akivaizdu, kad laiko agitacijai, sociologinei apklausai bei diskusijoms liko nedaug.

Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) sekretorius Alvydas Puodžiukas sako, jog projektų vykdytojai turės patys apsispręsti, ar sugebės įgyvendinti projektus – esą jeigu nesugebės, pinigų turės atsisakyti. Tačiau, klausiamas, kodėl iš principo skiriamas finansavimas projektui, kuris veikiausiai negalės būti įgyvendintas, A. Puodžiukas teigia, kad blogiau būtų, jeigu finansavimas būtų pažadėtas, bet neskirtas.

Ministerijos sekretorius aiškina, kad finansavimas visiems projektams ypač pavėlavo dėl biudžeto tikslinimo, tad nebuvo aišku, kiek Vyriausybė šiam tikslui skirs lėšų.

Folkloro renginys įvyko skolon

Projektus tvirtinusios Koordinacinės tarybos narė, politologė Ainė Ramonaitė DELFI sakė, kad praėjusią savaitę vykusiame šios tarybos posėdyje klausimų kilo ir dėl renginių, kurie jau įvyko. Pavyzdžiui, balandžio 19 d. jau įvyko Lietuvos studentų folkloro festivalis „O kieno žali sodai“, tačiau finansavimas iš ŠMM (19 tūkst. Lt) tuomet dar nebuvo skirtas.

Pasak A. Ramonaitės, koordinacinė taryba šiam, kaip ir kitiems projektams, pritarė tik praėjusią savaitę, tačiau kaip bus išspręsti teisiniai finansavimo klausimai (sutarčių pasirašymas), vertinti nesiėmė.

A. Puodžiukas sakė tokių „plonybių“ paaiškinti negalįs: „Konkrečiai negaliu pasakyti apie tokius renginius. Mes šiemet norėjom kaip galima anksčiau (viską padaryti – DELFI). Konkursas buvo paskelbtas prieš Naujuosius metus, bet dėl biudžeto tikslinimo negalėjome paskelbti tų rezultatų“, - DELFI sakė ministerijos sekretorius.

ŠMM Bendrojo ugdymo departamento direktoriaus pavaduotojas Rolandas Zuoza, kuris tiesiogiai kuruoja šią programą, sako, kad jei renginys yra įvykęs, sutartis su projekto rengėjais nebus pasirašyta, išskyrus tuos atvejus, jei bus įrodoma, kad projektas yra tęstinis.

Konkrečių sutarčių pasirašymas priskirtinas Lietuvos jaunimo turizmo centrui.

„Jeigu įvykęs, sutarties nepasirašys. Mes kiekvieno projekto nematome, jeigu dar kažkokios išlaidos numatytos II, III ar IV ketvirtyje, pasirašysim, o jeigu ne, pinigai grįš į programos biudžetą. Gal jie numatę apibendrinimą, gal jie iš rėmėjų padarė renginį, kiekviena eilutė bus pasižiūrėta“, - DELFI aiškino R. Zuoza.

Panašiai jis aiškino ir skatinimo balsuoti projekto atveju. Pasak R. Zuozos, kai kuriais atvejais taikomas protingumo kriterijus – tarkime, tikslas skatinti piliečius dalyvauti rinkimuose, gali būti tik bendro pobūdžio, o realiai, galbūt, planuojama leisti specialius leidinius, metodines rekomendacijas ateičiai.

V. Nakrošis: projektai turėtų būt stambesni

Klausiamas, ar tikslinga pinigus skirti projektams, kai lėšos bus naudojamos interneto svetainėms kurti, plėsti ir adaptuoti, transportui, įvairiems filmams kurti, kompaktiniams diskams, knygoms, lankstinukams leisti, R. Zuoza DELFI sakė, jog šiuo atveju pasitikima ekspertais: jei jie projektą įvertina gerai, lėšos skiriamos.

„Pagrindinis principas yra tas, kad mes pasitikime ekspertais, kurie vertina ir rašo balus, tada Koordinacinė taryba skiria lėšas bendrai, o pasirašant sutartį numatomas konkretizavimas. (...) Tų projektų yra labai daug, o dėl tikslingumo mes pasitikime ekspertais“, - sakė R. Zuoza.

Pasak jo, klausimas, ar projektų įgyvendinimas prisideda prie pilietiškumo ugdymo, yra retorinis.

Tuo metu Viešosios politikos ir vadybos instituto partneris V. Nakrošis teigia, jog kartais panašios paramos tikslas yra ne tiek pats pilietiškumo ugdymas, kiek nevyriausybinių organizacijų rėmimas. Tačiau tai, kad daugelis projektų kalba apie panašią veiklą, ekspertas vertina neigiamai. „Tai rodo, kad projektai labai fragmentuoti“, - DELFI sakė V. Nakrošis.

„Mes (institutas – DELFI) esam darę vieną tyrimą, kaip nevyriausybinės organizacijos teikia informaciją visuomenei apie aplinkosaugos reikalavimus. Mūsų siūlymas buvo, kad reikia tai daryti labiau centralizuotai ir integruotai, kad pinigai geriau atsipirktų. Nes jeigu paskirstom pinigus plačiai, tai rezultatai būna smulkūs, persidengiantys - daug svetainių, smuklių renginių, bet nėra efekto. Panašus dalykas gali būti ir šiuo atveju, gal reikia įgyvendinti mažiau projektų, bet daugiau bendradarbiavimo“, - sakė V. Nakrošis.

Aut. teisės: delfi.lt
Autoriai: Eglė Samoškaitė
(0)
(0)
(0)

Komentarai (1)

Susijusios žymos: