Jonas Vaiškūnas. Tarp laisvės ir nepriklausomybės (1990–2010 m.)

primena U.Eco "Fuko svytuokle", kur herojaus moteris savo aiskias gyvenimiskas tiesas isdeste, zmogeliui kuris pasiklydo metafizikos labirintuose (tiesa isvadu nepadare...), viskas ko reikejo ivairaus plauko valdziazmogiams yra uzrasyta Lietuvos Himne "...ir zmoniu gerybei...", visos valdzios po Nepriklausomybes tai ignoravo kiek begaledami...

Ir kuo gi dabar jaučiasi ta "nelaisvė", kad esam europos sąjungoje? Didžiausią savo lasivės varžyma jaučiu ne iš ko kito, o iš LIETUVO POLITIKŲ PRIIMTŲ ĮSTATYMŲ. Būtent visokių susijusių su religija, morale ir kitokiom nesąmonėm. Dėl tų idėjų, kurias kritikuoja tie "okupantai" ES. Tai kas tada ta "laisvė"? tiesiog abstraktus žodis, kurį galima interpretuoti savaip, tačiau visada galima panaudoti propagandoje.