Kinijos agresija – žadintuvo skambutis Japonijai  (3)

Kinijos ir Japonijos santykių atšalimas po to, kai netoli ginčytinų Senkaku salų Japonija areštavo agresyviai su pakrantės apsauga besielgusį žvejybinio laivo kapitoną iš Kinijos, tėra vienas šios Azijos milžinės agresyvaus elgesio su savo kaimynėmis pastaraisiais metais pavyzdys. Deja, ne vienintelis.

Kiti pavyzdžiai yra atsinaujinusios Kinijos pretenzijos į Arunachal Pradesh valstiją Indijos šiaurės rytuose, Pietų Kinijos jūrą, Geltonąją jūrą ir jūrinės provokacijos, nukreiptos prieš Japoniją. Į provokacijas įeina Kinijos dešimties karinių laivų dislokacija į pietus nuo Okinavos, jūrinio sraigtasparnio skraidymas bei povandeninių laivų suaktyvėjimas netoli Japonijos vandenų. Ir visi šie incidentai įvyko atsinaujinusiame Kinijos ir Japonijos ginčo dėl dujų telkinių Rytų Kinijos jūroje kontekste, nepaisant ankstesnio šalių susitarimo dėl bendro klodų eksploatavimo.

Pietryčių Azijos šalių asociacijos forume, vykusiame liepos mėnesį, Kinijos užsienio reikalų ministro Y. Jiechi pasakyta kalba apie tai, kad kitos šalys per triukšmingai reaguoja į vienašalį Kinijos kėsinimąsi į tarptautinius vandenis, nustebino daugelį lyderių, įskaitant JAV sekretorę. Pasak vienos galingos šalies užsienio reikalų ministro, apmaudžiausia buvo tai, kad Y. Jiechi Kinijos kaimynes pavadino „mažomis šalimis“, priklausančiomis nuo prekybos su Kinija, kai tuo tarpu Kinija yra „didelė šalis“. Todėl, pasak Kinijos ministro, yra mažai šansų, kad jo šalies ir jos kaimynių santykiai galėtų būti lygiateisiški ir kad šią asimetriją jos turėtų laikytis galvoje prieš „internacionalizuodamos“ ginčus su Pekinu dėl vandenų priklausomybės.

Tačiau šioje besivystančioje krizėje Japonija turi šansų. Miglota buvusio Japonijos ministro pirmininko Y. Hatoyamos kalba apie „broliškų“ Kinijos ir Japonijos santykių formavimą padėjo Tokijui suprasti, kad Kinija gali pakeisti Japoniją Azijos galiūnės pozicijoje. Dabartinis ministras pirmininkas N. Kanas didelę svarbą teikia JAV ir Japonijos bendradarbiavimo stiprinimui, įskaitant plano dėl amerikiečių pajėgų perskirstymo Okinavoje laikymąsi. Naujas užsienio reikalų ministras S. Maehara priklauso dešiniajam Demokratų partijos sparnui ir yra gerai žinomas JAV ir Japonijos bendradarbiavimo proponentas, jau prieš kelis metus perspėjęs apie pavojus, gresiančius dėl spartaus Kinijos kariuomenės modernizavimo.

Japonija finansuoja naujų gynybinių priemonių prieš Kiniją kūrimą. Daugelis Demokratų partijos narių remia idėją apie lygiavertį JAV-Japonijos bendradarbiavimą. Tačiau jie norėtų, kad Japonija galėtų atremti Kinijos agresiją be per didelio JAV kišimosi. Pastarąjį dešimtmetį Japonijos finansavimas gynybai sumažėjo 5%. Pats metas šią tendenciją keisti ir didinti investavimą į raketinę gynybą, naujas technologijas, Japonijos laivyno ir pakrančių apsaugos apmokymus.

Taip pat Japonija yra puikioje padėtyje, norint imtis diplomatinio aktyvizmo – šį lapkritį šioje šalyje vyks Azijos ir Ramiojo vandenyno ekonominio bendradarbiavimo suvažiavimas. Kai pietryčių Azijos šalys, suvokdamos Kinijos galios augimą, vienijasi ir ieško stiprios jėgos, galinčios atstatyti Azijos balansą, būtent Tokijas galėtų tapti ta stipria jėga.

Nors Japonija gali pasigirti trečiu didžiausiu pasaulyje ūkiu, naujausiomis technologijomis, vienu didžiausių pasaulyje laivynu, puikia geografine padėtimi ir turtinga bei darnia visuomene, vakarų ir Azijos lyderių akys šiuo metu yra nukrypusios į Kiniją. Tuo pačiu metu japonai, atrodo, susitaiko su mažėjančiais savo šalies lūkesčiais dėl senstančios populiacijos ir nesibaigiančio ekonominio sunkmečio. Bet turint omenyje Kinijos agresyvumą, nukreiptą į jos kaimynes, pasaulis nori, kad Japonija atsinaujintų kitai ir, galbūt, daug pavojingesnei erai.

Aut. teisės: TV3
TV3

(0)
(0)
(0)

Komentarai (3)

Visi šio ciklo įrašai