Mykolas Drunga. Rusija – Eurazijos silpnoji vieta?  (2)

Vokietijos ir kitų šalių laikraščiai komentavo Rusijos ministro pirmininko Vladimiro Putino svajones apie bendrą Europos ir Rusijos laisvosios prekybos zoną. Bet, atrodo, tos svajonės svajonėmis ir liks, kol Rusija nesiims būtinų reformų pilietinės, skaidrių įstatymų saistomos valstybės link.

Pasak Pietų Vokietijos dienraščio „Süddeutsche“, „jau 17 metų Rusija derasi dėl priėmimo į laisvą pasaulio rinką. Ir per tą laiką ji taip plačiai išbarstė signalus, jog beveik niekam nebuvo aišku, ar Rusija tikrai nori šį žingsnį žengti.

Tačiau pamažu Maskvoje viršų ėmė įsitikinimas, jog kito kelio nėra. Ūkio krizė daugelyje šalių pridarė didelių nuostolių, tačiau Rusijoje ji paliko griuvėsių krūvas. Vien tik nafta, dujomis ir metalais šalies į ateitį nebenuvesi.

Žaliavomis pasikliaujančios didvalstybės modelis priklauso tik praeičiai. Kliautis vien energijos kainomis, kaip anksčiau, Maskva nebegali. Rusija turi atsiverti“.

Taip rašė Miunchene leidžiamas dienraštis, o Hanoverio dienraščio „Allgemeine“ nuomone, „V. Putinas mėgsta sensacingą pasirodymą. Užtat nenuostabu, kad slaptasis Kremliaus viešpats dabar margiausiomis, šviesiausiomis spalvomis piešia vieningą ekonomikos erdvę nuo Vladivostoko iki Lisabonos, visai nepaisydamas niuansų.

Tačiau politikoje toli gražu taip toli, deja, dar nenueita. Vizos reikalavimai vokiečiams vos prieš kelias savaites netgi truputį pagriežtinti, o importo muitai automobiliams nepadoriai dideli.

Maskvoje mielai pražiūrima, jog ir tas, kuris siekia didelių pokyčių, turi žengti pirmą žingsnį. Prie to priklauso pagaliau sukurti rimtą, nepriklausomą teisingumo sistemą, idant investuotojai nebepriklausytų nuo finansų tarnybos pareigūnų, merų ir gubernatorių savivalės“.

Frankfurto prie Oderio laikraštis „Märkische Oderzeitung“ rašė, jog „negalima nepastebėti ketinimo žingsnis po žingsnio įveikti technologinį atsilikimą nuo Vakarų. Iš to, žinoma, naudos turėtų abi pusės.

Rusija su savo 140 milijonų žmonių sudaro milžinišką rinką. Ji bus tuo pelningesnė, kuo jos piliečiai bus finansiškai stipresni. Tačiau tikrai kažkas pasikeis tik tada, kai Kremlius ryžtingai pažabos visur kyšančią korupciją ir iš krantų išsiliejančią biurokratiją“.

Karlsruhės dienraščio „Badische Neueste Nachrichten“ nuomone, „Rusijai reikia Europos, kad sutvarkytų savo pačios pašlijusią ekonomiką. Kai Kinija šoka nuo vieno augimo rekordo prie kito, tai kaimynės Rusijos ūkio plėtra pastatyta virti ant pačios mažiausios liepsnos. Pavieniai oligarchai smarkiai lobsta, o plačiosios gyventojų masės lieka tarp pralaimėtojų.

Ekonominio pakilimo nėra, politinio dalyvavimo – irgi nėra. Be Sibiro toliuose esančių gamtos turtų Rusijos žlugimas būtų dar akivaizdesnis. O jei nebūtų impulsų iš Europos Sąjungos valstybių, tai nuolatinis Rusijos važiavimas dugnu ir toliau tęsis be galo“, - liūdnai rašė Karslruhės laikraštis.

Anot nepriklausomo Maskvos dienraščio „Nezavisimaja Gazeta“, „V. Putinas mano, kad Rusijoje esama modernių technologijų, žaliavų, kapitalo investicijoms ir labiau už viską – daug darbo jėgos. Tačiau ne paslaptis, kad Rusijoje gausėja demografinių problemų, mažėja dirbti pajėgiančių žmonių skaičius ir vis didėja technologinis atsilikimas nuo Vakarų.

Trūksta Rusijoje ir to, kas paprastai vadinama kapitalu – būtent aktyvų, kurie gamina pelnus. Rusija šiandien turi žaliavų ir truputį pinigų, tačiau galimybių dauginti įplaukas mūsų šalyje vis mažiau“, – rašė Maskvos nepriklausomas dienraštis.

Anot Varšuvos dienraščio „Rzeczpospolita“, „velnias slypi detalėse. Bendradarbiavimas turėtų susidėti iš to, kad Rusija bus priimama į Pasaulio prekybos organizaciją be išankstinių sąlygų, kad rusams bus panaikintos įvažiavimo vizos ir kad bus toliau stiprinamas Gazpromas. Mainais už tai Europos Sąjunga gaus nedaug, išskyrus didelius koncernus“.

Vienos dienraštis „Standard“ sutiko, kad „klestinčios ekonomikos zonos be muitų užtvarų nuo Lisabonos ligi Vladivostoko vizija turi savyje kažką žavaus. Sujungti europietiškąsias žinias ir gebėjimus su Rusijos resursais – tai galėtų reikšti ekonominę galybę, kuri susidorotų net ir su Kinijos iššūkiu.

Tačiau vizija per graži, kad būtų reali. Bent jau tol, kol tokio bendradarbiavimo sąlygos nebus visiškai aiškiai ir nedviprasmiškai suformuluotos. Nes dabar Rusijai labai toli iki funkcionuojančios teisinės valstybės. Ekonominį gyvenimą ir visą kasdienybę valdo korupcija.

Jeigu Europos Sąjunga tokiomis sąlygomis bendradarbiavimą su Rusija gilina, ji siunčia tokį signalą: kuomet reikalas sukasi apie pinigą, tuomet dažnai cituojamos pagrindinės vertybės lieka antroje vietoje“.

Aut. teisės: lrt.lt
lrt.lt
Autoriai: Mykolas Drunga

(0)
(0)
(0)

Komentarai (2)