Degančios Rusijos dūmai pasiekė stratosferą  (16)

Vakarinėje ir centrinėje Rusijoje siautėjantys miškų gaisrai suformavo tirštą dūmų uždangą, nusidriekusią tūkstančius kilometrų ir gerai matomą iš kosmoso.

NASA palydovo „Terra“ MODIS (Moderate Resolution Imaging Spectroradiometer) rugpjūčio 4 dieną padarytose nuotraukose užfiksuotas virš Rusijos regionų kybantis dūmų debesis ir atviros ugnies židiniai. Šie duomenys buvo gauti per tris iš eilės „Terra“ praskriejimus virš Rusijos teritorijos, pranešė „Physorg.com“. Nuotraukose matyti, kad virš miškų gaisrų apimtų Rusijos regionų pakibusi pilkai rudų debesų uždanga visiškai užstoja žemės paviršių. Vienoje nuotraukoje matyti prie pat Maskvos pietryčių pusėje degantys miškai, kitoje užfiksuotas visas dūmų uždangos plotas. Pasak NASA atstovų, patys didžiausi gaisrai, užfiksuoti „Terra“ nuotraukose, siautėja netoli Riazanės miesto. Intensyviausių gaisrų židiniai pažymėti raudonai, iš jų į dangų kyla dūmų siena. Trečiojoje nuotraukoje matyti visa virš Rusijos dalies pakibusi dūmų uždanga. Ji driekiasi iš rytų į vakarus apie 3000 kilometrų. Jei tokie gaisrai būtų apėmę Jungtines Valstijas, dūmų uždanga būtų nusidriekusi nuo San Francisko iki Čikagos, sakoma pranešime.

Analizuodami kito „Terra“ palydovo instrumento – MISR (Multi-angle Imaging Spectroradiometer) – surinktus duomenis, NASA specialistai nustatė, kad gaisrų dūmai ankstesnėmis dienomis stratosferoje buvo pasiekę 12 kilometrų aukštį. Tokiame aukštyje jie esą gali įveikti didelį atstumą ir užteršti orą toli nuo gaisraviečių. Pasak ekspertų, tiršta gaisrų dūmų uždanga ir jų aptikimas Žemės stratosferoje reiškia, kad miškų gaisrai išplitę labai dideliame plote ir yra labai intensyvūs. Oficialiais Rusijos duomenimis rugpjūčio 4 dieną vakarinėje šalies dalyje vyko 520 gaisrų. „Terra“ palydovas jų užfiksavo daug mažiau, teigiama pranešime. Veikiausiai taip atsitiko dėl to, kad kitus gaisrų židinius nuo palydovo prietaisų „paslėpė“ tirštas dūmų sluoksnis, sakoma pranešime.

JTO radijas, remdamasis Pasaulinio laukinės gamtos fondo Klimato programos vadovo Rusijoje A.Kokorino duomenimis, tvirtina, jog didžiulius gaisrus, potvynius ir kitas stichijas nulėmę anomaliniai reiškiniai Europos centrinėse platumose jau greitai gali tapti norma.

Šio specialisto teigimu, „pavyzdžiui vidurinėse Rusijos platumose karštis dažnai siekia rekordinių temperatūrų, o anomališka yra pati jų trukmė“. Mokslininkų duomenimis, „pats ilgiausias anomalinio karščio periodas, trukęs tris savaites, Rusijoje užfiksuotas 1936 metais. Tačiau karščiai dar niekad nesilaikė taip ilgai kaip dabar – net mėnesį“, – praneša „Vesti“.

Kokorino žodžiais tariant, kol kas mokslininkai negali labai tiksliai prognozuoti, kur tokių karščio bangų padaugės. Bet kuriuo atveju, remiantis duomenimis surinktais baisios 2003 m. kaitros Prancūzijoje metu (jų metu žuvo tūkstančiai žmonių), galima paskaičiuoti, kad anomaliniai karščiai jau 2070 metais gali tapti norma. Mokslininkų manymu, vienintelė išeitis – mažinti šiluminį efektą, kontroliuoti į atmosferą išmetamo anglies dvideginio kiekį. „Tarp kitko, toks atšilimas gali prasidėti ir anksčiau“, – teigia Klimato programos vadovas.

Kalbant apie Rusiją, prognozės dar blogesnės. Čia gali kilti ne tik karščio, bet ir didelės šalčio bangos. „Jei šiandien Rusijoje per per dieną fiksuojamas vienas anomalinis hidrometeoroliginis reiškinys (staigus atšalimas, atšilimas), tai po penkiolikos metų jų skaičius tikrai gali padvigubėti“, – teigia A. Kokorinas.

„Vesti“ taip pat praneša, kad Maskvoje jau tvirtai sumuštas 1920 m. karščio rekordas - liepos pabaigoje termometro stulpelis pasiekė 39 laipsnius pagal Celsijų. Tai – jau eilinis temperatūros rekordas, pasiektas šią liepą. Per visą vasarą Maskvoje iš viso pagerinta daugiau nei 12 karščio rekordų.

Aut. teisės: TV3
TV3

(0)
(0)
(0)

Komentarai (16)