Priverstinis studentų įdarbinimas: prievolė ar išeitis?  (48)

Įvairių sričių specialistai sutaria, kad didelė emigracija turi daugiau neigiamų aspektų nei teigiamų, o ypač skaudžiai Lietuvai atsiliepia jaunimo emigracija. Taip yra ne tik todėl, kad iš šalies išvyksta jauni potencialūs mokesčių mokėtojai ir pridėtinės vertės šaliai kūrėjai, bet ir dėl to, kad šie jauni specialistai, kurių laukia užsienio kompanijos, neretai būna parengti Lietuvos aukštųjų mokyklų už mokesčių mokėtojų pinigus.

Išeitis – įdarbinimas Lietuvoje?

Neseniai Seimo narys Andrius Burba parlamente pateikė rezoliucijos projektą, kuriuo siūloma Vyriausybei imtis priemonių dėl demografinės padėties gerinimo ir emigracijos stabdymo. Vienas siūlomų patarimų Vyriausybei – įpareigoti valstybės finansuojamus studentus pabaigus studijas kurį laiką dirbti Lietuvoje arba grąžinti valstybei studijų kompensavimo išlaidas.

„Mano rezoliucijoje buvo pateikta daug įvairių pasiūlymų, susijusių su pradedančiaisiais verslininkais, autoriais, motinystės išmokas gaunančiomis motinomis, pensinio amžiaus nedidinimu. Vienas iš pasiūlymų, kaip būtų galima stabdyti emigraciją – tam tikrų sutarčių sudarymas su studentais, kurie studijuoja valstybės sąskaita“, – kalbėjo A. Burba.

Versle tokia sistema jau veikia

Pašnekovo teigimu, verslo sektoriuje tokia praktika sėkmingai taikoma ir šiuo metu: pastebėję perspektyvius studentus verslininkai ryžtasi padengti studijų kainą arba skiria stipendiją, bet kartu pasirašo sutartį, kurioje numatoma, kad baigęs studijas studentas neieškos darbo kitur, bet dirbs toje įmonėje.

„Kodėl valstybė, investavusi didelius pinigus į studentą, nebegauna pridėtinės vertės, kai jis tampa specialistu? Studentas, gavęs gerą išsilavinimą, išvyksta į užsienį, sėkmingai dirba ir panaudoja turimas žinias. Nemanau, kad tai sąžininga, nes už valstybės finansuojamas vietas užėmusių studentų nugarų rikiuojasi ir tie, kurie nori studijuoti ir vėliau dirbti Lietuvoje. Be to, egzistuoja ir kita problema – studentai stoja dažnai į tas specialybes, kur lengva įstoti vien tam, kad nereikėtų mokėti už studijas ir yra nemotyvuoti po studijų baigimo dirbti pagal savo specialybę“, – kalbėjo A. Burba.

Anot politiko, tokie siūlymai nėra įpareigojantys ar stabdantys jaunus žmones: „Jaunas žmogus tikrai gali vykti į užsienį, galima numatyti atidirbimo laiką, tarkime, penkerius metus, tuomet porai metų išvykęs į užsienį studentas gali sugrįžti ir atidirbti Lietuvoje. Galimas atvejis, kai studentas negrįš į Lietuvą, bet tuomet valstybei turėtų grąžinti į jo, kaip specialisto rengimą, investuotus pinigus.“ A. Burba teigė suprantantis, kad egzistuoja ir kita medalio pusę: „Ar tikrai valstybė užtikrins, kad specialistas turės darbo vietą Lietuvoje? Esu sakęs ir kolegoms, kad tai tik vienas iš pasiūlymų, bet būtina turėti visą priemonių paketą, kurios padėtų sukurti specialistams darbo vietas Lietuvoje. Laikas politikams baigti įvairias manipuliacijas ir kalbas, o imtis realiai spręsti problemas.“

Pašnekovo teigimu, jis nesitiki, kad bus pritarta jo pasiūlymams, bet jo tikslas paskatinti diskusijas ir sulaukti kitų pasiūlymų variantų.

Studentai – valstybės įkaitai?

Lietuvos studentų sąjungos vadovas Dainius Dikšaitis, paklaustas, ar yra girdėjęs apie siūlymus po studijų studentus įdarbinti Lietuvoje ir kaip būtų galima juos vertinti, sakė: „Apie tokius siūlymus teko girdėti, bet paties įstatymų projekto kol kas nemačiau, tad išsamiai pakomentuoti negaliu.“

Į klausimą, ar kitų Europos Sąjungos šalių praktikoje yra priimta panašaus pobūdžio įstatymų, kurie įpareigotų studijas baigusius jaunuolius tam tikrą laiką dirbti tėvynėje, pašnekovas sakė: „Neseniai teko lankytis Slovėnijoje, kur studentai gali pretenduoti į specialią stipendiją studijoms užsienyje, bet vėliau turi sugrįžti ir metus pagal įgytą specialybę padirbėti savo šalyje. Šios stipendijos yra kaip parama ar pagalbinė priemonė skatinant studentų mobilumą.“

Ne paslaptis, kad tarp ES šalių egzistuoja dideli darbo užmokesčio skirtumai, tad kyla klausimas, ar tokios tvarkos įteisinimas neribotų jaunų žmonių teisės pasirinkti gyvenimui ir darbui tą šalį, kurioje jis gali susikurti palankesnes gyvenimo sąlygas. Anot D. Dikšaičio, aukštasis išsilavinimas yra teisė ir valstybės investicija į žmones, bet valstybė negali riboti žmonių teisės rinktis: „Be teisės studijuoti, valstybė turėtų užtikrinti galimybę gyventi ir dirbti tėvynėje. Įsivaizduokime, jei valstybė užtikrina teisės studijuoti, bet neužtikrina galimybės dirbti? Tokiu atveju, žmonės, kurie renkasi nemokamas studijas, tampa valstybės įkaitais“.

„Pririšimas“ – lengviausias problemos sprendimo būdas?

Lietuvos studentų atstovybių sąjungos vadovė Ieva Dičmonaitė tikino apie siūlymą valstybės lėšomis priverstinai įdarbinti studentus buvo girdėjusi ir anksčiau. „Tokius siūlymus vertiname labai kritiškai ir neigiamai, nes versti studentus dirbti Lietuvoje, kai tam net nėra sukuriamos sąlygos, nėra protinga. Tai bėgimas nuo problemos sprendimų.“

Anot I. Dičmonaitės, emigracija – problema, kurios sprendimui reikia viso komplekso priemonių: „Priversti jaunus, studijas baigusius žmones dirbti Lietuvoje – pats lengviausiais problemos sprendimo būdas, bet tikrai ne geriausiais. Kitose užsienio šalyje tokia praktika yra taikoma, bet tai daugiau jaunam žmogui galimybių suteikimas, o ne įpareigojimas.“

Apie tai, ar tokios tvarkos įvedimas nepažeistų žmogaus teisės pasirinkti, kur jam gyventi geriau, pašnekovė sakė: „Viena iš priežasčių, kodėl jauni žmonės emigruoja – atlyginimas. Įsivaizduokite jauną žmogų, kuris baigė studijas ir sukūrė šeimą: mama neturinti darbo aptirties negauna jokių išmokų iš valstybės, o vaiko tėvas uždirba minimalų atlyginimą, kaip tokiai šeimai išgyventi? Tokiais atvejai ne vienas žmogus pagalvoja apie galimybę išvykti ir, atsiradus progai, ja pasinaudoja.“

Aut. teisės: TV3
TV3

(0)
(0)
(0)

Komentarai (48)