Ventspilio miesto pastangos „atsiskirti nuo Latvijos“
(15)
Tai kas iš pradžių atrodė kaip prasto skonio Ventspilio mero išsišokimas, dabar jau įgauna rimtesnį svorį – praėjusį penktadienį dar tik paskelbus humoristinę žinutę apie Ventspilio atsiskyrimą nuo Latvijos ir „valstybės valstybėje“ kūrimą, šios savaitės viduryje jau paskelbta ir pirmieji realūs darbai – spausdinama vietinė valiuta ventas ir netgi statomos jos keityklos.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
„Aš, be abejonės, suprantu, kad bus daug priekaištų, tačiau nematome kitos išeities. Mes esame labai nusivylę Saeimos rinkimų rezultatais, ypač dėl tebesitęsiančio politikų veidmainiavimo, neryžtingumo ir godumo“, – pristatydamas savus ketinimus kalbėjo Ventpilio meras V. Lembergas.
Be to, jis pabrėžė, kad Ventspiliui „Latvija yra pirmoji draugiška valstybė“.
Būtinybę įvesti piniginį vienetą ventą meras grindžia tuo, kad latas susietas su euru, o eurui žlugus nukentėtų ir latas. Ventspilio merui Aivarui Lembergui palankus laikraštis „Ventas balss“ praneša, kad ventai jau spausdinami, o prie įvažiavimo į šį Latvijos uostamiestį pastatytos kelios keityklos.
Nors po penktadienio pareiškimo Latvijos politikai į tokį akibrokštą nesureagavo arba viską nuleido juokais, po ventų išleidimo į situaciją imta žiūrėti rimčiau. Zatlero reformų partija pirmoji sureagavo į A. Lembergo akibrokštus, paskelbusi, kad kreipsis į saugumo policiją dėl antikonstitucinių veiksmų. Premjero Valdžio Dombrovskio partijos „Vienybė“ atstovas pareiškė, kad bus konsultuojamasi su teisininkais, ar nesiekiama sugriauti šalie teritorinį ir politinį integralumą. Tačiau finansų ministras Andris Vilkas, taip pat atstovaujantis „Vienybei“, A. Lembergo pareiškimus pavadino „pernelyg ankstyva balandžio 1–ąja“.
Iš pirmo žvilgsnio tokia situacija primena gerai apgalvotą viešųjų ryšių akciją. Tik kam skirta? Ieškant atsakymo, reiktų pasigilinti į pačią A. Lambergo asmenybę. Šiemet inicijuodamas Saeimos paleidimą dėl jo priklausomybės nuo oligarchų, tuometis prezidentas Valdis Zatleras vienu jų įvardijo ir A. Lembergą. Turbūt toks „titulas“ Ventspilio merui nelabai patiko, nors tiesos tame yra daug.
Politiniuose kuluaruose A. Lembergas įvardinamas kaip Latvijos pilkasis kardinolas arba Latvijos Berluskonis (tiesa, be seksualinių skandalų). Jis – „amžinas“ Ventspilio meras, nuolatos perrenkamas nuo 1988 metų. Jo praeitis tokia įdomi, kad Latvijos teismai seniai uždraudė išvykti iš šalies, o jo bylas tiria ir Šveicarija, ir Jungtinės Karalystės.
Tiesa, savo valdomą miestą jis tvarko tikrai pavydėtinai gerai – Ventspilis švarus ir gražus, kaip kai kurie analitikai ironizuoja – toks, koks ir turi būti miestas, valdomas į diktatūrą linkusio žmogaus. Kiek tos diktatūros, pasakyti sudėtinga, tačiau Latvijoje vieša paslaptis, jog A. Lembergas turi daugybę verslo įmonių, prie kurių priklauso ir spauda bei televizija. Jų pagalba dažnai formuojamos viešosios nuomonės – turbūt tokios, kokių reikia pačiam merui.
Štai tokia spalvinga ir labai Latvijoje įtakinga asmenybė, tad turbūt dabartiniai naujos valstybės „kūrimo“ darbai nėra vien tik pokštas dėl pokšto – kažkur slypi ir gilesni povandeniniai motyvai.