Interneto pavojai: kaip nuotraukos gali virsti gyvenimo prakeiksmu  (13)

Kartą į internetą patekusi nuotrauka ten lieka amžiams. Kaip ir galimybė, kad pavojingi žmonės ja pasinaudos. Pastarosiomis dienomis internete klaidžioja nuotrauka, kurioje šalia kario stovintys tamsaus gymio vaikai laiko plakatą lietuvių kalba su nepadoriu užrašu. Žinoma, nuotrauka – klastotė. Tačiau kartu ir puikus pavyzdys, kaip paprasčiausią atvaizdą galima panaudoti šantažui, šmeižtui ar sumenkinimui.


Nori sumenkinti?

„Lietuvos kariuomenei yra žinoma, kad internete yra platinamos nuotraukos, kuriose nenustatytas asmuo yra nusifotografavęs šalia dviejų mažamečių, laikančių kartono lapą, ant kurio yra skelbiami įžeidžiantys užrašai skirtingomis kalbomis, tarp jų ir lietuvių. Ši nuotrauka neturi nieko bendro su Lietuvos kariuomene, kariais ar paprastais Lietuvos piliečiais“, – Alfa.lt sakė Lietuvos kariuomenės vado atstovas spaudai kpt. Skomantas Povilionis.

Pasak karininko, prastos kokybės montažas matomas ir neįgudusia akimi – raidės nėra rašytos ranka, ant jų nėra lietuviškų ženklų, padidinus nuotrauką pakeitimai yra matomi dar aiškiau.

Naudojantis „Google“ paieškos sistema internete galima aptikti daugiau nei šimtą šios nuotraukos su užrašais skirtingomis kalbomis variantų.

Tačiau faktas ir tai, kad neatidūs internautai nepastebėjo klastotės. Tai galima spręsti iš komentarų prie minėtos fotografijos. Dalis komentavusiųjų baisisi fotografija ir lygina ją su kartkartėmis pasirodančiais vaizdais, kuriuose užfiksuoti JAV ar kitų šalių kariai, skandalingai besielgiantys su belaisviais ar žuvusiųjų kūnais. Šią nuotrauką net ir vienas technologijos.lt skaitytojas atsiuntė mums į paštą su prierašu "Ar nebijome užsitraukti kitų šalių(arabų) nemalonės dėdami i FB ir kitus portalus tokias foto?".

„Nėra žinoma, kokiais tikslais šios nuotraukos platinamos. Kai kurių šalių specialiosios tarnybos fotomontažą diskreditavimo tikslais naudojo jau seniai, šalia nuorodų prisegame ir nuotrauką iš pokario rezistencijos Lietuvoje laikotarpio“, – nuotraukų padirbinėjimo istoriją prisiminė kapitonas.

Brangi nuotrauka

Švietimo informacinių technologijų centro direktorės pavaduotojas Mantas Masaitis tikino, kad dauguma žmonių nepakankamai įvertina interneto grėsmes. Tarp jų ir piktų kėslų turinčių žmonių galimybes panaudoti neatsargiai išplatintas nuotraukas.

„Yra įvairių grėsmių, tačiau itin nepatarčiau mainytis nuotraukomis, kuriose yra pusnuogiai žmonės. Būtent nuo tokio veiksmo nukentėjo estai“, – pasakojo M. Masaitis.

Į nemalonią istoriją kaimyninės šalies vyrai įsipainiojo tada, kai sukčiai, sukūrę virtualią asmenybę, ėmė iš jų vilioti intymias nuotraukas. Sukčių taktika buvo visiškai paprasta. Pavogus keletą brazilės manekenės nuotraukų ir sukūrus merginos anketą, kurios herojė esą buvo pusiau estė, pusiau ispanė, imta iš vyrų vilioti jų nuotraukas.

Pastarieji, norėdami gauti erotinių gražuolės fotografijų mainais, įkliuvo į pinkles.

Tada sukčiai paprasčiausiai pagąsdino, kad pusnuogių vyrų fotografijos atsidurs internete ir jie taps pašaipos objektu. Už tai, kad viskas liktų paslaptyje, buvo pareikalauta susimokėti.

„Reikia suprasti, kad internetas sienų neturi. Todėl iš pirmo žvilgsnio net ir labai tolima, ir egzotiška pažintis gali baigtis nemalonumais. Nors aišku, jau minėtu Estijos atveju skaudžiausias turbūt būtų tokių fotografijų įdėjimas vietiniuose socialiniuose tinkluose“, – sakė M. Masaitis.

Gyvenimo aprašymas

Internete išplatintas nuotraukas specialistas sieja su dar viena grėsme. Tarkime, į anketą sukeltos audringo vakarėlio nuotraukos gali atsiliepti ir po keleto metų. Ir ne kaip kitaip, o ieškant darbo.

„Darbdaviai apie galimus darbuotojus pirmiausia informacijos ieško internete. Dabar įsivaizduokite, kad bandote įsidarbinti itin solidžioje įmonėje, o darbdavys, suvedęs jūsų vardą ir pavardę į „Google“, pamato per audringą vakarėlį krėstas nesąmones“, – perspėjo M. Masaitis.

Apsaugai – specialus projektas

Vyro teigimu, internautai turėtų domėtis savo saugumu. Tam net yra skirtas specialus projektas – www.draugiskasinternetas.lt. Būtent čia galima rasti perspėjimus apie pagrindines klaidas ir įsitikinimus, kurie kelia grėsmę internautams:

Aš turiu antivirusinę programinę įrangą, taigi aš esu visiškai apsaugotas

Ne tik virusai kelia grėsmę saugumui, todėl tai panašu į atvejį, kai paradinės durys užrakinamos, bet langai paliekami atviri. Pavyzdžiui, antivirusinė programinė įranga neapsaugos nuo piktų kompiuterinių įsilaužėlių, nesustabdys šnipinėjimo programinės įrangos ir nesutrukdys prisijungus tiesioginiu ryšiu patekti į nusikaltėlių žabangas.

Aš niekam neįdomus

Vėl klystate. Vis labiau korumpuoti kompiuteriniai įsilaužėliai ir nusikaltėliai dirba kartu. Pavogti jūsų tapatybę daug pelningiau nei pavogti jūsų televizorių.

Anonimiškumas – tai ne apsauga. Nusikaltėliai naudojasi automatizuotais įrankiais, kad surastų potencialias aukas. Per valandą internetu jie gali nuskenuoti dešimtis tūkstančių kompiuterių. Tai panašu į telefonų knygos vartymą ir atsitiktinį žmonių apskambinimą, siekiant išsiaiškinti, ar jie namuose.

Aš dubliuoju informaciją

Vien tik dubliavimas neapsaugos jūsų nuo nieko. Tai tas pats, kas kelyje sugedus mašinai džiaugtis, kad garaže turite kitą. Be to, šiuo atveju jūs į kompiuterį tiesiog perkelsite užkrėstus duomenis, nebent dublius parengėte prieš užpuolant virusams.

Aš esu apsidraudęs

Paprastai draudimo bendrovės į kompensuojamų nuostolių sąrašą neįtraukia virusų atakų padarytos žalos. Bendrovės siūlo specialų draudimą verslui, bet dažniausiai reikalauja papildomos apsaugos kompiuteriams. Būna labai įvairių draudimo polisų, todėl pasigilinkite į savąjį ir išsiaiškinkite, kokie nuostoliai bus dengiami.

Virusus gauname tik elektroniniu paštu

Deja, yra daugybė būdų apkrėsti virusu savo kompiuterį. Pavyzdžiui, lankantis svetainėse, naršant po internetą, atsidarant diskus ar kitą išimamą įrangą, ar tiesiog diegiant užkrėstas programas.

Jei prarasiu pinigus, bankas ar kredito kortelę išdavusi bendrovė viską sutvarkys

Jei jūs galėsite įrodyti, kad nesate atsakingas dėl skolos, kuri susikaupė apgaulingai pasinaudojus iš jūsų pavogta informacija, pinigai bus grąžinti.

Tačiau kompensacijos už sugaištą laiką ir patirtą stresą negausite. Nėra malonu, kai kas nors sugriauna ilgus metus kurtą nepriekaištingą kredito vartotojo reputaciją.

Įprastam atvejui išsiaiškinti reikia savaitės ar daugiau, bet yra ir tokių tapatybės vagystės pavyzdžių, kai vagystei išsiaiškinti reikia net kelių mėnesių.

„Interneto policija“ neleis, kad man atsitiktų kas nors bloga

Tokio dalyko kaip „interneto policija“ nėra! 2001 metais Lietuvos kriminalinės policijos biuro Nusikaltimų tyrimo vyriausiojoje valdyboje buvo įkurtas specializuotas Nusikaltimų elektroninėje erdvėje tyrimo skyrius – NEETS.

NEETS yra centrinės šalies kriminalinės policijos padalinys, kurio misija yra užtikrinti Konvencijos dėl elektroninių nusikaltimų reikalavimų įgyvendinimą, užkardyti, tirti ir atskleisti ruošiamus, daromus ar padarytus nusikaltimus elektroninėje erdvėje – pasauliniame interneto tinkle bei korporatyvinėse informacinėse sistemose – intranete, taip siekiant užtikrinti Lietuvos visuomenės ir informacinių technologijų saugumą šioje sferoje. Tačiau apsaugoti Jūsų prieš padarant nusikaltimą ar garantuoti, kad nusikaltėliai bus išaiškinti, neįmanoma. Internetas neturi sienų ir prisijungę nusikaltėliai gali naudotis technologijomis, kad nuslėptų savo tapatybę.

Kompiuterio apsauga atima daug laiko

Vidutiniškai tapatybės vagystei išaiškinti reikia 60 valandų ir dar poros dienų, kol kompiuteris, kuris buvo apkrėstas virusais ir šnipinėjimo programine įranga, išvalomas. Jau geriau užkirsti kelią tam, kas gali atsitikti.

Mano interneto paslaugų teikėjas saugo nuo pavojaus, gresiančio naudojantis tiesioginiu ryšiu

Kai kurie interneto paslaugų teikėjai siūlo kai kuriuos apsaugos elementus, tokius kaip elektroninio pašto skenavimas ieškant virusų, ar aprūpina jūsų kompiuterį užkarda, bet jūs turite tiksliai žinoti, ką jie daro ir, svarbiausia, ko jie nedaro.

Kai kurie interneto paslaugų teikėjai nedaro nieko, kad apsaugotų jus. Jie net nedaro nieko, kad apsaugotų jus nuo sukčių ir melagingų žinučių. Žinant šią tiesą apie interneto paslaugų teikėjus, nesiimti saugumo priemonių būtų brangi klaida.

Aš turiu „Mac“ ar „Linux“ operacinės sistemos pagrindu veikiantį kompiuterį, todėl esu saugus

Tiesa, kad „Mac“ ir „Linux“ operacinės sistemos yra puolamos mažiau nei „Windows“ operacinės sistemos pagrindu veikiantys kompiuteriai, bet tai nereiškia, kad jie yra nepažeidžiami. Pavyzdžiui, „Apple“, taip pat kaip „Microsoft“, siūlo nuolat atnaujinamas kompiuterio apsaugą užtikrinančias programas. Be to, dauguma internetinių sukčių dirba su tokia pat įranga, kaip ir jūs.

Aut. teisės: alfa.lt
Autoriai: Lukas Pileckas
(0)
(0)
(0)

Komentarai (13)