Kas yra mūsų „Facebook“ draugai?  (4)

Kiek draugų turi vidutinis „Facebook“ vartotojas? Statistinio įrankio „Wolfram/Alpha“ ir daugybės duomenų donorų dėka į šį klausimą atsakyti paprasta. Vidutiniškai „Facebook“ vartotojas turi 229 virtualius draugus. Derėtų prisiminti, kad „Facebook“ riboja maksimalų draugų skaičių, limitas – 5 tūkst, rašo Stephenas Wolframas savo tinklaraštyje.

Tiesa, eksperimente dalyvauja tik kiek daugiau nei 1 mln. „Facebook“ vartotojų, tačiau projekto autorių teigimu šie žmonės yra gana tipiški socialinių tinklų gerbėjai, tad iš jų duomenų galima susidaryti pakankamai tikslią nuomonę apie visą „Facebook“ tinklą.

Įdomu tai, kad draugų skaičius yra ženkliai susijęs su vartotojo nurodytu amžiumi. Tarp paauglių „Facebook“ draugų skaičius nuolat auga iki pat pilnametystės, tačiau perkopus antro dešimtmečio ribą virtualių draugų kiekis ima mažėti ir ši tendencija tęsiasi iki pat vartotojo mirties.

Draugų skaičiaus priklausomybę nuo amžiaus tikriausiai lemia tai amžiaus grupei būdingas elgesys ir pakankamai jaunas paties „Facebook“ socialinio tinklo amžius. Senstantys žmonės, priešingai nei paaugliai, yra kur kas mažiau linkę priimti naujus asmenis į savo draugų ratą, be to, jų realių draugų tarpe „Facebook“ žinomumas yra kur kas mažesnis nei tarp jaunosios kartos atstovų.

Lyginant „Facebook“ vartotojų amžių su jų draugų amžiumi darosi aišku, kad iki 30 metų žmonės yra linkę savo „Facebook“ drauguose turėti vien tik savo amžiaus grupės asmenis, tačiau ilgainiui tarp virtualių draugų atsiranda vis daugiau kitų amžiaus grupių atstovų. Tarp penkiasdešimtmečių tos pačios amžiaus grupės „Facebook“ draugai sudaro tik mažą dalį.

Sulaukus dvidešimties „Facebook“ draugų amžiaus vidurkis stabiliai auga tol kol pačiam „Facebook“ vartotojui sukanka kiek daugiau nei keturiasdešimt metų. Nuo to laiko jo draugų amžiaus vidurkis išlieka bemaž vienodas. Anomalija pastebima tik tarp itin jaunų „Facebook“ vartotojų, duomenys rodo, kad jų draugai vidutiniškai yra keliais metais vyresni, tačiau tokią padėtį, matyt, lemia jaunesnių nei 13 metų vaikų noras nurodyti didesnį virtualų amžių.

Vienišų „Facebook“ vartotojų skaičius nuolat mažėja ir stabilizuoja tik ties 35 metų amžiaus riba, kuomet vos 15 proc. socialinio tinklo vartotojų pripažįsta esantys vieniši. Įdomu tai, kad ilgą laiką tarp vienišių dominuoja vyrai ir tik priartėjus prie 50 metų ribos atsiranda daugiau vienišų „Facebook“ moterų nei vyrų.

„Facebook“ santuokų bumas, prasidėjęs tarp dvidešimtmečių, be pertrūkio tęsiasi porą dešimtmečių. Beveik 70 proc. „Facebook“ keturiasdešimtmečių jau būna sumainę vestuvių žiedus. Tuo tarpu „draugaujančių“ statusą pasirinkusių vartotojų dažniausiai galima sutikti tarp 24 metų amžiaus „Facebook“ klientų.

Iš pažiūros vidutinio „Facebook“ vartotojo draugų skaičius nepriklauso nuo lyties. Vis dėlto skirtumai išryškėja vertinant atskiras amžiaus grupes. Paaugliai berniukai yra linkę turėti daugiau „Facebook“ draugų nei mergaitės, tačiau perkopus 20 metų ribą šie skirtumai dingsta ir abejų lyčių atstovai draugauja su tokiu pačiu žmonių skaičiumi.

„Facebook“ draugų skaičių itin stipriai lemia kultūriniai skirtumai, vis dėlto įdomu tai, kad itin dideliu draugiškumu išsiskiria tos šalys, kurios tarpusavyje turi mažai bendro.

Didžiausiu draugų skaičiumi savo paskyrose pasižymi islandai. Nuo jų menkai teatsilieka norvegai, čekai, filipiniečiai ir brazilai. Tarp europiečių mažiausiai draugų savo paskyroje pageidauja turėti vokiečiai, prancūzai ir ispanai.

Kiekvieno socialinio tinklo vartotojo draugus galima surūšiuoti į atskiras grupes/klasterius pagal jų tarpusavio ryšius. Net ir jauniausi „Facebook“ vartotojai savo paskyrose kaupia bent dviejų ar trijų rūšių draugų grupes. Pavyzdžui: mokykla, draugai, šeima. Bėgant metams keičiasi mokymo įstaigos ir darbovietės, kartu auga ir šių klasterių skaičius.

Bene dažniausiai „Facebook“ vartotojai kaupia dvejų arba trijų porūšių draugus, kurie vienaip ar kitaip yra susiję tarpusavyje, tačiau pasitaiko įvairesnių bei gausesnių modelių, kuriuose dėl tam tikrų aplinkybių, pavyzdžiui, emigracijos, susiformuoja visiškai tarpusavyje nesusijusios draugų grupės.

Bene įdomiausia stebėti apie ką žmonės bedrauja virtualioje erdvėje. Tyrimas patvirtino daugelį stereotipų. Sendami žmonės vis mažiau domisi kompiuteriniais žaidimais ir pradeda diskutuoti apie politiką bei orus. Vyriai yra linkę dažniau nei moterys bendrauti apie sportą ir technologijas. Vis dėlto vyrai taip pat aktyviai dalijasi žiniomis apie filmus, muziką ir televizijos laidas. Tuo tarpu moterys socialiniuose tinkluose dažniausiai kalba apie savo augintinius, šeimą, draugus, santykius bei sveikatą.

Sulaukę pilnametystės žmonės „Facebook“ tinkle vis daugiau laiko skiria diskusijoms susijusioms su karjera ir pinigais, o kalbos apie mokyklą ir universitetą pasimiršta beveik sulyg diplomo įteikimu.

Šio tyrimo autorius S. Wolframas pabrėžia socialinių tinklų, kaip priemonės tyrinėti visuomenę ir jos elgesį, svarbą. Norėdami prisidėti prie anoniminių tyrimų „Facebook“ socialiniame tinkle ir sužinoti daugiau apie savo paties draugų ratą spauskite ČIA.

Aut. teisės: Ekonomika.lt
Ekonomika.lt

(9)
(0)
(4)

Komentarai (4)