Oksfordo mokslininkai aiškinasi, ar technologijos gali sunaikinti žmoniją  (1)

Kokios globalaus masto problemos kelia didžiausią grėsmę žmonijos išnykimui? Šis klausimas, visais laikais nedavęs ramybės futuristams ir kurstęs fantastų vaizduotę, šiandien rimtai svarstomas įvairių sričių akademikų, rašo BBC.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Probleminiai klausimai, susiję su žmonijos civilizacijos likimu, gali būti svarstomi ne tik mokslinės fantastikos srityje, bet ir pačiame moksle ar filosofijoje. Fundamentalių problemų, susijusių su sparčia moksline-technologine raida, analizavimui Oksfordo universitete buvo įkurtas Žmonijos ateities institutas. Teoriniais ir empiriniais tarpdisciplininiais tyrimais jame užsiima tarptautinė mokslininkų komanda, kurią sudaro filosofų, matematikų, biologų, genetikų, programinės įrangos ir kompiuterių specialistų.

Pasak šio instituto mokslininkų, žmonijos išlikimo galimybė, o tiksliau išnykimo rizika, turėtų būti suvokiama kaip globalios reikšmės strateginis klausimas ir politiniu požiūriu vertinama kuo rimčiausiai. Anot instituto direktoriaus daktaro Nicko Bostromo, jei požiūris į mūsų civilizacijos ateities problemas nepasikeis, šis amžius žmonėms gali būti paskutinis.

Technologijų amžiaus grėsmė

N.Bostromas mano, kad žmonės turėtų išlikti pasaulį apėmus net itin didelio masto epidemijai ar natūraliai katastrofai, kuri nusineštų milžinišką kiekį gyvybių. Kaip rūšis žmonija sugebėjo išgyventi tūkstančius metų, per kuriuos buvo užklupti įvairių ligų, bado protrūkių, išgyveno fundamentalius klimato pokyčiais, karų.

Net XX a. įvykę du pasauliniai karai bei ispaniško gripo epidemija neužkirto kelio žmonių skaičiaus augimui pasaulyje. Atominis karas kelia itin didelę riziką žmonijai susinaikinti, tačiau net ir tokiu atveju bent keletas individų galėtų išlikti ir pratęsti žmonijos rūšį. 

Tad dėl ko iš tikro reikėtų baimintis? N.Bostromas mano, kad didžiausią grėsmę žmonijos likimui kelia šiuo metu itin sparčiai vykstantis technologijų vystymasis, kuris tampa vis labiau nekontroliuojamas. Technologijų eroje mums iškyla tokios grėsmės, kurių žmonija per savo istoriją dar niekada nebuvo patyrusi, taigi neaišku ar jas išgyventų.

Pažangos padariniai – neprognozuojami

Moksliniai eksperimentai atliekami tokiose srityse kaip sintetinė biologija, nanotechnologija ir dirbtinis intelektas ne tik kelia nemažai etinių dilemų, tačiau atveria galimybes sukurti tokius išradimus, kurių ilgalaikiai padariniai yra nenuspėjami.

Sintetinės biologijos ir genetikos inžinerijos dėka sukurtos visiškai naujos gyvybės formos galėtų sukelti nenuspėjamų padarinių žmogaus gamtinei aplinkai ar netgi sukelti globalias ekologines katastrofas. Tas pats pasakytina ir apie dirbtinio intelekto ir nanotechnologijų vystymą. Šie mokslo sukurtos naujos medžiagos ir mašinos jau dabar pasitarnauja įvairioms industrijoms ir medicinai, tačiau ateityje gali sukelti visiškai atsitiktinių padarinių.

Tai nėra tik abstraktūs svarstymai. Žmogaus ateities institute dirbantis genetikos mokslininkas Seánas O'Heigeartaighas pateikia pavyzdį apie vertybinių popierių biržoje įsigalėjusią automatizuotą prekybą, kuri yra vykdoma programavimu sukurtų algoritmų. Šių kompiuterinių programų veikimo sutrikimas gali turėti žalingų padarinių tiek vietinei, tiek tarptautinei ekonomikai, realiems ją kuriantiems ir joje veikiantiems žmonėms.

Grandininė reakcija

Institute dirbantys įvairių sričių mokslininkai kalba apie technologinės raidos sukeliamą išradimų tobulėjimo grandininę reakciją, kuri, pavyzdžiui, gali pasireikšti kompiuterijoje. Kompiuterinių technologijų suteikiamos galimybės gali pranokti žmogaus būtinybę juos kontroliuoti – taip patys kompiuteriai galėtų imti gaminti vis vienas už kitą galingesnius įrenginius.

„Google“ korporacijoje programinės įrangos inžinieriumi dirbęs, o dabar moksline veikla institute užsiimantis Danielis Dewey nemano, kad šios mašinos tiesiog ims „elgtis blogai“. Jis kalba apie „intelekto sprogimą“, dėl kurio dideliu tempu spartėjantis kompiuterių galios augimas tampa vis mažiau prognozuojamas ir kontroliuojamas.

D.Dewey teigia, kad dirbtinio intelekto mokslą apjungus su biotechnologija ir nanotechnologija įmanoma sukurti grandinine veiksmo-atoveiksmio logika veikiančius dirbtinius darinius. Pradėjus su keliais resursais, tokius mokslinius eksperimentus įmanoma išvystyti iki globalius padarinius galinčių turėti projektų.

Žmonijos likimo mokslas

Oksfordo universiteto įsteigtas „Žmonijos ateities institutas“ ir jo vykdomi moksliniai tyrimai atspindi naujausią akademinę tendenciją moksliniais metodais tirti paties mokslo ir jo kuriamų technologijų sukeliamus padarinius žmonijos visai civilizacijai.

Tokio plataus masto mokslinių ambicijų turi ir Kembridžo universitetas – jis jau daugiau kaip metai renka lėšas panašiam projektui, tačiau nėra žinoma ar tokio pobūdžio mokslinei veiklai jame bus įsteigimas institutas ar kitas padalinys. 

Buvęs Didžiosios Britanijos karališkosios mokslų draugijos (angl. Royal Society) prezidentas, astronomas Martinas Reesas, palaiko planus Kembridže steigti tokio pobūdžio studijų centrą, rašoma BBC.co.uk. Jis teigia, kad mes per daug besirūpindami mažesnio masto problemomis prarandame galimybę atpažinti didesnio masto pavojus.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: 15min.lt
(11)
(0)
(0)

Komentarai (1)