PLEF: Lietuvos laukia aukso amžius  (4)

Lietuva nėra maža šalis verslui, nes mažų šalių tiesiog nebūna. Šveicarai nekalba apie tai kokia nedidelė jų gyvenama valstybė. Užuot skundęsi, jie pardavinėja laikrodžius už 2 000 JAV dolerių. Tokiais skambiais pareiškimais Pasaulio lietuvių ekonomikos forume sakė apie sumanų gamybos vystymą kalbėję žymūs lietuvių išeivijos atstovai.

Pataria skatinti jauną verslą

Lietuva nėra per maža, kad čia būtų galima vystyti verslą. Svarbiausia, kas nutinka tavo konkurentams. Taip savo kalbą pradėjo „CIE Automotive China“ prezidentas ir generalinis direktorius Johnas Mackas. Pastarojo teigimu, reikėtų atsiminti, kad madas pasaulio industrinės gamybos technologijoje diktuoja ne JAV ir ne Vokietija, o Japonija, kuri moka pritaikyti efektyvią pramonės vystymo politiką.

J. Mackas pastebėjo, kad Lietuvai trūksta adekvačios infrastruktūros, kuri prilygtų Vakarų Europai. „Atleiskit, bet kelias iš Vilniaus į Varšuvą turėtų būti mažiausiai toks, koks yra tarp Vilniaus ir Kauno“, – pasakojo auto industrijos atstovas.

„Lietuva turi atsisakyti politikos, kuri vienaip ar kitaip riboja prekybą. Reikia išvystyti savą, skaidrią investavimo politiką. Reiktų sukurti skatinimo sistemą jaunam verslui, kad šiam netruktų motyvacijos augti. Taip pat reikia išdėstyti aiškius kriterijus, kurie apibrėžtų verslo sėkmę ir verslo nesėkmę. Svarbu suprasti, kad vienos įmonės iškils, o kitos žlugs – tai yra visiškai natūralu, tačiau reikia skatinti verslumą“, – sakė J. Mackas. „CIE Automotive China“ vadovas pridūrė, kad verslas kuria darbo vietas ir pildo valstybės biudžetą, todėl verslo skatinimas turėtų tapti šalies prioritetu.

Lietuvos laukia aukso amžius

Centralizuotas tinklo įvykių stebėjimo ir valdymo sistemų paslaugas Brazilijoje teikiančios bendrovės „Asyst International“ prezidentas ir įkūrėjas Francisco Ricardo Blagevitchius pasakojo, kad norintiems sukurti verslą nėra jokių ribų. F. R Blagevitchiaus turimais duomenimis, net 40 proc. geriausių Lietuvos moksleivių ir studentų teigia norintys turėti savo verslą.

„Jei bent trečdalis šių žmonių pasuks į verslą, prasidės tikras klestėjimas. Manau, kad artimiausią dešimtmetį Lietuva išgyvens aukso amžių“, – sakė lietuviškų šaknų turintis brazilas.

F. R Blagevitchiaus įsitikinimu, stabilios verslo plėtros užtikrinimas automatiškai reiškia valstybės gerovės augimą. „Brazilijoje verslo sumokami mokesčiai siekia milijardus JAV dolerių per dieną. Visi šie pinigai juk panaudojami viešojo sektoriaus paslaugoms“, – su pietietišku užsidegimu pasakojo F. R Blagevitchias. Pastarasis pridūrė, kad lietuviai turėtų kiekvieną dieną sau pakartoti, kad gyvena nuostabioje šalyje.

„Šveicarai nesako, kad jie maži. Jie pardavinėja laikrodžius už aukso vertės sumas“, – juokavo IT paslaugų įmonės savininkas.

Tuo tarpu kiti kalbėtojai pabrėžė, kad dėmesį reikia atkreipti ir į teisinius verslo aspektus. Nors Lietuva kol kas negali pasigirti inovacijomis prilygstančiomis Estijos demonstruojamiems rezultatams, mąstantiems apie industrinę gamybą ar verslą šioje srityje, rekomenduojama nepamiršti pasidomėti, kaip Europoje tvarkomasi su patentų gavimu.

Gera teisinė strategija yra svarbi sumanaus augimo dalis, nes tai teisinė bazė suteikia galimybes apsaugoti patentus ir investicijas. „Teisinė pagalba ir žinios labai svarbios pramonės industrijos atstovams, nes dažnai pasitaiko įvairių nesutarimų dėl patentų, kas iš esmės gali sustabdyti verslą jam dar besiskleidžiant“, – sakė Paryžiuje dirbantis verslo teisininkas Mažvydas Michalauskas.

Potencialas – jaunime

Pastebima, kad Lietuva turi milžinišką nenaudojamą potencialą, kuris paslėptas jaunuose, studijas baigusiuose jaunuoliuose.

„Žinoma, kad žmonės, ką tik baigę studijas, neturi pakankamai praktinių žinių, kad galėtų tinkamai įsilieti į verslą, tačiau įmonėms investavus į jaunimą, pastebima tendencija, kad lietuviai 2-3 kartus sparčiau įsisavina reikiama informaciją, nei kolegos Šiaurės šalyse“, – pasakojo „Arginta Group“ verslo vystymo vadovas Tomas Jaskelevičius.

Lietuvos verslo sultyse verdantis T. Jaskelevičius pasakojo, kad Lietuva, būdama Šiaurės valstybė, turi labai teigiamas augimo perspektyvas dėl mažesnių darbo kaštų ir strategiškai verslui svarbios geografinės padėties.

Vis dėlto, verta nepamiršti, kad įmonėms reikia ne tik darbuotojų, bet ir vadovų, kurie labiausiai vertinami, kuomet gali pasigirti nemenku praktinės patirties bagažu. JAV veikiančios tarptautinės konsultacijų bendrovės „Sinickas Communications Inc“ prezidentės Angelos Sinickas nuomone, labai svarbu nepamiršti, kad sėkmingam verslui ir jo plėtrai ypatingai svarbu aukšta vadovavimo kokybė. „JAV atlikti tyrimai parodė, kad tos pačios įmonės padaliniai, kurių darbuotojai patenkinti tiesioginių vadovų darbu, uždirba 1,7 karto daugiau pelno, todėl akivaizdu, kokia didelė gero vadovavimo svarba“, – pasakojo A. Sinickas.

Atsakomybė – valstybei

Susidomėta ir valstybės organų vaidmeniu skatinant vienokios ar kitokios verslo šakos vystymą. „Tiek verslas, tiek ir valstybės institucijos Lietuvoje vis dar laikosi nuostatos, kad verslo aplinkos formavimas ir darbo jėgos paruošimas yra išimtinai valdžios prerogatyva. Praleidus nemažą gyvenimo atkarpą JAV verslo struktūrose tokia situacija kelia nuostabą“, – sakė „Investuok Lietuvoje“ vadovė Milda Dargužaitė.

M. Dargužaitė taip pat teigė, kad nors nereikia įsileisti mažos valstybės komplekso, nevertėtų atitrūkti nuo realybės ir suprasti, kad Lietuva yra nedidelė šalis, kuriai svarbu sulaukti investicijų ir išnaudoti savo turimus privalumus, kaip aukštą išsilavinimą turinti darbo jėga.

Paprašyta įvardinti Lietuvos stipriąsias puses „Investuok Lietuvoje“ vadovė pasakojo, kad Lietuva yra labai patogioje centrinėje pozicijoje tarp Rytų ir Vakarų. „Rytuose turime augančių rinkų, kurios norės prekių iš ES. Tuo tarpu visai savo kaimynystėje turime Šiaurės šalis, kurių rinkos vėlgi yra labai patrauklios gamintojams iš Rytų. Lietuva yra ypatingai geroje vietoje prekybai“, – sakė M. Dargužaitė.

Aut. teisės: Ekonomika.lt
Ekonomika.lt
Autoriai: Vilius Petkauskas

(4)
(0)
(0)

Komentarai (4)