Išvykti iš Lietuvos skatina kultūra, ne ekonomika  (35)

„Emigracija Lietuvoje yra ne tiek ekonominė, kiek kultūrinė problema“, – sako Jamesas Oatesas, 33 metus Baltijos šalimis besidomintis finansų ekspertas, su kuriuo kalbėjomės Pasaulio lietuvių ekonomikos forume. Taline įsikūrusio investicijų fondo „Cicero Capital“ vadovas teigia, jog jauni žmonės Lietuvą palieka todėl, kad jiems vietos neužleidžia senoji karta.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Esate minėjęs, kad didžiausia Lietuvos problema – kartų kaitos trūkumas. Kodėl tai kelia pavojų?

Kai žiūriu į Latviją ir Estiją, matau verslo, politikos, ekonomikos aplinką, kurioje dominuoja jau komunizmo nepaliesti žmonės. Pavyzdžiui, Martas Laaras Estijos premjeru tapo būdamas 31 metų. O Andrusas Ansipas, kuriam 53-eji, ruošiasi atsistatydinti iš Estijos vyriausybės. Jis yra metais jaunesnis nei Lietuvos ministrų kabineto narių vidurkis.

Lietuvoje yra karta, kuri, mano požiūriu, ne tik politikoje, bet ir versle bei aukštojo mokslo sistemoje neperšoko į naują pasaulį. Jaunoji karta savo balsą išreiškė pėdomis – jie nebuvo įleisti, negavo kontrolės ir emigravo. Tai tragiška.

Dėl šios priežasties Lietuva tvarkosi gerai, bet ne puikiai. O jeigu ji nebus puiki, nebus svajonės, kuri lietuvius masintų grįžti. Aš norėčiau matyti, kaip jaunoji karta susiburia ir kartu aiškiai sako: mums nereikia, kad mus vien globotų ir sakytų, jog tikrai gerbia, mėgsta, mums reikia, kad valdžia imtųsi realių svarbių priemonių. Tiek kultūriniu, tiek ekonominiu aspektu. Tai turi įvykti. Turi ateiti jauni žmonės, kurie ves visuomenę.

Kaip išspręsti šią, jūsų nuomone, tragišką, jaunos kartos emigracijos problemą?

Visų pirma, reikia suprasti, kad ši problema yra labai rimta. Buvau šiek tiek nusivylęs, kai pamačiau naują vyriausybę. Tačiau ji vis dar turi vilties ne tik pragmatiškai išspręsti kartų problemą, bet ir užmegzti ryšį su diaspora. Tai yra sukurti tarptautinę Lietuvos politikos, verslo, aukštojo mokslo dimensiją. Juk jei kalbi lietuviškai, vadinasi, esi lietuvis. Pasaulio lietuviai neturėtų būti tik svečiai, jie turėtų būti nariai.

Reikia išnaudoti šią situaciją, kuri, viena vertus, yra tragiška problema, kita vertus, – didelė galimybė. To nepavyks padaryti, jei seniai skaitys jaunimui pamokslus. Reikia jaunai kartai perduoti kontrolę. Jei vyriausybė to nepadarys – praras ateitį. 

Jauni žmonės yra tildomi ir, manau, dėl to tarp jaunimo tvyro nerimas, galbūt netgi pyktis. Lietuva yra hierarchiškesnė nei Latvija ar Estija. Todėl turi įvykti personalo revoliucija. Taip kaip Estijoje, išsivadavus iš komunizmo, iškilo visiškai nauja karta.

Lietuvos visuomenė tradiciškai visada kito tolygiau, ji buvo konservatyvesnė. Vis dėlto jei politikai, verslininkai, aukštojo mokslo sistemos jaunąją kartą ir toliau vien globos, bet nesuteiks jai valdžios, manau, ta valdžia bus paimta per prievartą, o tai pavojingas procesas.

Ar manote, kad jaunoji karta artimiausioje ateityje gali pati atimti valdžią?

Turkijoje prieš dvi savaites buvo jaučiamas didelis nepasitenkinimas dėl autoritarinių konservatyvių valdančios partijos pažiūrų. Kaip dabar sužinojome, šie jausmai ilgai virė visuomenės viduje ir išsiveržė su nepaprasta jėga. Nesupraskite klaidingai, aš tikrai nemanau, kad Lietuva yra tokia sužalota kaip Turkija, bet manau, kad Lietuvos ore taip pat tvyro tam tikras nepasitenkinimas.

Jis nepriklauso nuo valdžios politinės pakraipos: nesvarbu, ar ji socialistų, ar konservatorių, ar kitų. Visa politinė klasė yra tokio paties amžiaus. O jaunoji karta yra nepatenkinta jų kuriama Lietuva.

Akivaizdu, kad jaunoji karta egzistuoja ir yra pikta. Juk jaunimas išvyksta ne dėl to, kad jaučiasi laimingas. Svarbu visiems sutelkti dėmesį į šią problemą. Galbūt vien į šią problemą.

Jei Lietuva taptų seksuali, jaudinanti ir smagi, visa kita įvyktų savaime. Bet valdžioje yra vien vidutinio amžiaus žmonės. Tai nėra smagu. Kur seksualumas? Jei Lietuva bus seksuali, ją lydės sėkmė. Aš neprašau premjero pakeisti visų ministrų. Prašau nepamiršti, kad mes jus stebime. Turint omenyje pastarųjų dienų įvykius, premjeras kai ką suprato, bet jam reikia eiti žymiai toliau.

Manau, dabar vyriausybei yra taikomas bandomasis laikotarpis, o jaunoji karta kol kas apie ją galvoja blogai. Tad reikia rasti būdą ne tik šalies įvaizdžiui, bet ir jaunų žmonių realybei pagerinti. Reikia duoti jiems svajonę.

Jūs įsitraukėte į veiklą, susijusią su Lietuva, prieš daugiau nei 30 metų. Kai žvelgiate į mūsų šalį šiandien, ar matote ją tokią, kurią įsivaizdavote tuomet?

Stebėti, kai Lietuva suklesti per pastaruosius 33 metus, man buvo privilegija. Matydamas šalį, kuri buvo pargriauta ant žemės ir sugebėjo prisikelti bei tapti normalia Europos valstybe, jaučiu jai nuolankumą ir kartu didžiuojuosi ja.

Ką matau dabar, yra gerai. Tvirtai tikiu, kad aukos, kurių reikėjo, kad Lietuvos nepriklausomybė taptų realybe, nenuėjo veltui. Turiu galvoje tas baisias mirtis, kurios įvyko netoli nuo čia, kur mes sėdime (pokalbis vyksta „Litexpo“ parodų rūmuose – aut. past.)

Tuo laikotarpiu aš mačiau tautą, kuri buvo susijungusi dėl tikslo. Mačiau žmones, įsipareigojusius geresnei ateičiai. Vis dar manau, kad tai įmanoma. Aš gerbiu Lietuvos žmonių atsparumą. Egzistuoja tikrai pozityvi Lietuvos idėja.

Liūdina, kad šis jaudinantis, galingas įvykis atsidūrė pavojuje. Svarbu, kad galimybės ir svajonės vis dar būtų dalis Lietuvos ateities. Svarbu galvoti ne vien apie praeities sėkmę, bet ir padėti pamatus ateities sėkmei. Manau, prasideda kartų kaita. Estijoje tai įvyko 1990-aisiais, Latvijoje – prieš 5–7 metus. Lietuvoje to nebuvo, nes iš dalies čia viskas buvo žymiai geriau. Jums nebuvo reikalo keistis taip staigiai, bet, manau, dabar atėjo metas tai padaryti.

CV: Jamesas Oatesas

Vienas žinomiausių ir labiausiai patyrusių finansų srities specialistų Vidurio ir Rytų Europoje

Škotas regionu susidomėjo prieš daugiau nei trisdešimt metų, kai įsitraukė į disidentų judėjimus

Dažnai dalyvauja televizijos laidoje „CNBC Squawk Box“, taip pat CNN, BBC ir „Bloomberg“ televizijų laidose

Vadovauja Taline įsikūrusiai investicijų bendrovei „Cicero Capital“

Studijavo Aberdyno (JK), Edinburgo (JK) ir Gvelfo (Kanada) universitetuose

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: Ekonomika.lt
Ekonomika.lt
Autoriai: Greta Jankaitytė
(7)
(0)
(0)

Komentarai (35)